normalióji fòrma, kuriuo nors požiūriu standartinis loginių išraiškų pavidalas. Normalioji forma svarbi išsprendžiamumo problemai: suteikus išraiškai atitinkamą normaliąją formą, nustatomi jos galimi sekmenys, paaiškėja jos teisingumo reikšmė, galimybė turimą teiginį laikyti turimų prielaidų sekmeniu. Normaliosios formos sudaromos specialiais apibrėžimais, ekvivalenčiais išraiškos pertvarkymais. Teiginių logika naudoja konjunkcinę (knf) ir disjunkcinę (dnf) normaliąją formą. Skiriama visada teisingos ir tobulos knf bei visada klaidingos ir tobulos dnf. Normaliąsias formas dar naudoja predikatų logika, sekvencijų skaičiavimas, yra rekursyvinių funkcijų apibrėžimo normalioji forma.
314