Normándijos operãcija, Sąjungininkų (Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Kanados) ekspedicinių karinių pajėgų išsilaipinimas Normandijoje (Šiaurės Vakarų Prancūzija) per Antrąjį pasaulinį karą. Vyko 1944 06 06–08 25. Didžiausia istorijoje jūrų desanto operacija. Kodinis pavadinimas – Overlord (lietuviškai Viešpats).
Pajėgos ir vadai
Didžiąją Normandijos operacijos plano dalį parengė Didžiosios Britanijos feldmaršalas B. L. Montgomery. Dalyvavo 21‑oji armijų grupė (viena Jungtinių Amerikos Valstijų, dvi Didžiosios Britanijos ir viena Kanados armija) ir Jungtinių Amerikos Valstijų 3‑oji armija, apie 13 000 lėktuvų (apie 11 000 karo, apie 2000 transporto), daugiau kaip 6000 laivų. Sąjungininkų ekspedicinėse pajėgose operacijos pradžioje buvo 2,876 mln. žmonių. Vyriausiasis vadas – D. D. Eisenhoweris, jo pavaduotojas – Arthuras Tedderis, sausumos karinių pajėgų vadas – B. L. Montgomery, karinio jūrų laivyno – Bertramas Ramsay, karinio oro laivyno – Traffordas Leigh-Mallory. Šiaurės Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų pakrantę gynė Vokietijos armijų grupė B (sudarė 7‑oji ir 15‑oji armijos ir 88‑asis atskirasis korpusas; iš viso 39 divizijos), kuri turėjo apie 500 karo lėktuvų; vadas E. J. E. Rommelis. Vokietijos pagrindinės jėgos buvo sutelktos prie Lamanšo sąsiaurio, kur buvo laukiama Sąjungininkų išsilaipinimo. Senos įlankos pakrantėje, 100 km fronto ruože, nuo Cotentino pusiasalio iki Orne’o upės žiočių, buvo dislokuotos tik trys jų divizijos.
Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų vadai (iš kairės: B. L. Montgomery, D. D. Eisenhoweris ir A. Tedderis) prieš Normandijos operaciją (1944 02)
Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų vadai (iš kairės: B. L. Montgomery, D. D. Eisenhoweris ir A. Tedderis) prieš Normandijos operaciją (1944 02)
Operacijos eiga
Sąjungininkų oro desanto išsilaipinimas Normandijoje (1944 06 06)
Normandijos operacija prasidėjo naktį į birželio 6‑ąją: Caeno ir Carentano rajone, palaikomos aviacijos, išsilaipino trys Sąjungininkų oro desanto divizijos (101‑oji ir 82‑oji amerikiečių, 54‑oji britų). Rytą penkiose Cotentino pusiasalio pakrantės vietose išsilaipino jūrų desantas ir užėmė tris placdarmus, kuriuos iki 06 12 sujungė į vieną 80 km pločio ir 10–17 km gylio placdarmą; čia įsitvirtino 16 divizijų (be kitų – dvi tankų). Su išsilaipinusiomis Sąjungininkų pajėgomis kovėsi 12 vokiečių divizijų (trys iš jų – tankų). Birželio mėnesio pabaigoje Sąjungininkai išplėtė placdarmą iki 100 km pločio ir 20–40 km gylio, kuriame sukoncentravo daugiau kaip 25 divizijas (iš jų 4 tankų). Prieš Sąjungininkus šiame fronto ruože kovėsi 23 negausios vokiečių divizijos (iš jų – 9 tankų). Dėl atkaklaus vokiečių priešinimosi puolimas buvo lėtesnis, nei planuota iš pradžių. 06 27 Sąjungininkai užėmė Cherbourg’ą, 07 09 – Caeną, 07 18 – Saint-Lo, iki 07 24 jų užimta teritorija sudarė 110 km pločio, 30–50 km gylio placdarmą. 08 19 Sąjungininkai užėmė vokiečių tebekontroliuojamą ruožą prie Falaise’o. 1944 08 25, Sąjungininkams išvadavus Paryžių, Normandijos operacija oficialiai buvo baigta.
Nuostoliai ir reikšmė
Per Normandijos operaciją žuvo 53 700 Sąjungininkų karių, sužeista 155 000, 18 000 dingo be žinios. Vokiečių žuvo apie 50 000, buvo sužeista ar pateko į nelaisvę apie 200 000. Žuvo ir dingo be žinios 12 200 Prancūzijos civilių gyventojų ir Pasipriešinimo judėjimo dalyvių.
Sąjungininkų išsilaipinimu Normandijoje Europoje buvo atidarytas antrasis frontas, kuris pagreitino totalitarinio nacionalsocialistų režimo valdomos Vokietijos žlugimą.
Normandijos operacijos schema
-Overlord; -D‑Day; -D diena