normaniškoji teorija
normãniškoji teòrija, istoriografijos kryptis, kurios šalininkai Kijevo Rusios valstybės įkūrėjais laiko normanus (vikingus, variagus). Pagrįsta seniausio rusų metraščio Senųjų laikų pasakojimas žinia, kad rytiniai slavai 862 pasikvietę variagų kunigaikščius Riuriką (jo vardu vėliau pavadinta 9–16 a. Rusios kunigaikščių dinastija – Riurikaičiai), Sineusą, Truvorą ir sutikę būti jų valdomi. Teorijos pradininkai – 18 a. antro ketvirčio vokiečių mokslininkas G. Bayeris ir G. F. Mülleris, vėliau – A. L. Schlözeris (visi dirbo Sankt Peterburgo mokslų akademijoje). Jų amžininkas M. Lomonosovas šioje teorijoje įžvelgė Rusiją žeminančią prasmę – esą teigiama, kad rytiniai slavai buvę atsilikę ir patys nesugebėję sukurti savo valstybės (kunigaikščių atsikvietimo fakto M. Lomonosovas neneigė, bet ginčijo išimtinai skandinavišką vadinamų variagų kilmę). Nepaisant to, 18–19 a. normaniškoji teorija buvo oficiali Kijevo Rusios kilmės teorija. Normanistas buvo N. Karamzinas, t. p. S. Solovjovas, kuris manė, kad ši teorija nesuteikia pagrindo svarstyti tautinio orumo klausimo, 20 a. pradžioje – A. Šachmatovas, kuris tvirtino, kad skandinavų genčių įtaka nulėmė Rusios valstybingumo formavimąsi.
Antinormanistų tvirtinimu, Riurikas, atsikviestas kaip samdinys, davė pradžią ne Rusios valstybei, o tik pirmai valdančiai dinastijai. Normaniškąją teoriją siekė paneigti D. Ilovaiskis, N. Kostomarovas, S. Gedeonovas (pirmasis bandė įrodyti slavišką variagų kilmę). 20 a. pradžioje normaniškoji teorija iš esmės nebuvo ginčijama. Sovietinėje istoriografijoje Kijevo Rusios kilmės klausimas tapo politinis. Sovietiniai istorikai (B. Grekovas, B. Rybakovas, M. Tichomirovas, S. Juškovas, V. Mavrodinas ir kiti) siekė įrodyti, kad 9 a. rytinių slavų visuomenė jau buvo subrendusi kurti valstybę, ateiviai tik dalyvavę tame procese, didesnės įtakos Kijevo Rusios materialiajai ir dvasinei kultūrai nepadarę ir buvę asimiliuoti rytinių slavų. Dauguma 21 a. pradžios istorikų nuosaikiai pritaria normaniškajai teorijai: mano, kad normanai padarė didelę įtaką rytiniams slavams, bet gana greitai perėmė jų kalbą ir kultūrą.