normãnų architektūrà plito 8 a. antroje pusėje–12 a. Skandinavijoje ir normanų užkariautose šalyse (Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Islandijoje, Grenlandijoje, Farerų salose).
Urneso medinė bažnyčia (Sogno ir Fjordanės fiulkė, 11–12 a.)
Londono Toweris (11–16 a.)
Stilius nebuvo vientisas, jam įtakos turėjo skirtingos kolonizuotų kraštų architektūrinės tradicijos. Normanai statė pailgus medinius arba mūrinius pastatus su dvišlaičiais stogais, paremtais stulpų eilėmis; išliko valties pavidalo karkasinių namų liekanų, dolmenų (Bornholmo sala). Gyvenamajame name palei ilgesnes sienas buvo įrengiami žemi platūs suolai‑gultai, centre – židinys (dūmai išeidavo pro angą stogo centre). Grenlandijoje nebuvo pakankamai medienos, ten gyvenamieji namai ręsti iš velėnų. Danijoje, Pietų Švedijoje ir Pietų Norvegijoje vyravo karkasinių konstrukcijų statiniai. Išliko apskrito plano tvirtovių Danijoje – Aggersborg prie Aggersund’o, Fyrkat prie Hobro (abu Šiaurės Jutlandijos amte), Nonnebakken Odensėje, Trelleborg prie Slagelsės, Švedijoje – Borgeby prie Lundo, Trelleborg Trelleborge (Skånės lenas). Gyvenvietės pastatai dažniausiai buvo medinių karkasinių konstrukcijų; tokių statinių fragmentų išliko Islandijoje (Eiríksstaðire, 12–19 a.), Danijoje, Pietų Norvegijoje, Pietų Švedijoje, Farerų salose, Grenlandijoje, Škotijoje. Statyti mūriniai statiniai: Anglijoje 8 a. paplito aptvarinės pilys su kampiniais bokštais (Londono Toweris su Baltuoju bokštu, pradėta statyti apie 1066, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1988). 10–11 a. plintant krikščionybei normanų kolonizuotose šalyse statytos medinės ir mūrinės bažnyčios (Urneso medinė bažnyčia, 11–12 a., Sogno ir Fjordanės fiulkė, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979). Normanų architektūra turėjo įtakos romaninės architektūros raidai.
2271
normanų menas