normãnų dail kurta 8 a. antrojepusėje–12 a. Skandinavijoje ir normanų užkariautose šalyse (Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Islandijoje, Grenlandijoje, Farerų salose). Rašytiniuose šaltiniuose minima karžygių poemas iliustruojanti tapyba ant skydų (neišliko). Normanų laivų laidojimo vietose Norvegijoje (Oseberge, Vestfold’io fiulkė, Tune, Østfold’io fiulkė, Gokstade, Vestfold’io fiulkė) rasta audinių fragmentų, medinių laivų ir namų apyvokos daiktų liekanų, ginklų, papuošalų. Taikomosios ir dekoratyvinės dailės dirbiniai gausiai puošti sudėtingais drožinėtais ornamentais, būdinga didelis tikslumas, raiški plastika, ritmiška kompozicija, mitologinių simbolių gausa. Dauguma dirbinių dekoruota žvėriniu stiliumi.
Baldisholio bažnyčios gobeleno fragmentas (1040–90, Nacionalinis dailės, architektūros ir dizaino muziejus Osle)
Nuo 8 a. antros pusės vyravo smulkus gyvūninių motyvų ir pintų linijų ornamentas (medžio drožiniai iš Osebergo, segės iš Borrės, prie Tønsbergo, radiniai iš Birkos, Hordaland’o, prie Bergeno; visi Norvegija). 9 a. dailėje atsirado augalinių, daugiausia akanto lapų, motyvų (paminklinis Vango akmuo, Oppland’o fiulkė, karo eisenas vaizduojančios siuvinėtos ir austos juostos iš Osebergo radinio, 9 a.; abu Norvegija), vėliau susiklostė savitas gyvūninių motyvų, raitytų ir laužytų formų kaspinų pynių ornamentas (auksinė taurė, stelos, akmenys su runų įrašais iš Jellingo, Pietų Jutlandija, 10 a. vidurys). Nuo 10 a. vidurio ornamentai tapo stambesni, juose atsirado žmonių figūrų (Baldisholio bažnyčios gobelenas, Hedmarko fiulkė, Norvegija, 1040–90), siužetinių motyvų. Gaminti kūginiai šalmai: tvirtos odos su medžio ir metalo sutvirtinimais kariams, geležiniai su kaukėmis ir grandininiais šarvais – vadams (geležinis šalmas iš Gjermundbu, Buskerudo fiulkė, Norvegija, 10 amžius). Normanų dailė turėjo įtakos Skandinavijos šalių (daugiausia Norvegijos) dailei.
normanų menas
Runų akmuo Skänninge (Östergötlando lenas, 11 a.)
1729