nòrnos (isl. norn, dgs. nornir), skandinavų mitologijoje – likimo deivės. Minimos Edose ir skaldų poezijoje. Svarbiausios jų – išmintingosios Urdė (Urðr – tai, kas įvyko), Verdandė (Verðandi – tai, kas vyksta) ir Skulda (Skuld – tai, kas turės įvykti) – gyvena prie Urdės šaltinio, esančio po pasaulio medžiu uosiu Igdrasilu. Jos semia šaltinio vandenį ir pakrančių dumblą ir šlaksto uosį, kad nepūtų ir nenyktų jo šakos. Tikėta, kad šios nornos sukūrė žmonėms įstatymus, skiria jiems gyvenimą ir likimus (verpia likimo siūlą). Kartais Urdė, Verdandė ir Skulda tapatinamos su Vyresniosios Edos giesmėje Žynės pranašystė minimomis 3 milžinėmis, kurių atvykimas į dievų ir žmonių pasaulį reiškė aukso amžiaus pabaigą ir artėjantį ragnaroką (dievų ir viso pasaulio žūtį). Šaltiniuose minimos ir nornos, kurios atvykdavo aplankyti naujagimio ir nulemdavo jo likimą, šios apibūdinamos kaip esančios dievų kilmės. Minimos nornos, kilusios iš alvų, ir nornos, kilusios iš dvergų. Gerosios nornos lemdavusios žmonėms gerą likimą, o blogosios – prastą lemtį ir nelaimes. Kartais nornos tapatinamos su valkirijomis (Skulda – norna ir viena valkirijų). Urdė dažnai siejama su mirtimi; ilgainiui islandų kalboje žodis norna įgijo reikšmę ragana.
2032