Norrköping (Nòršiopingas), miestas Švedijos pietryčiuose, į pietvakarius nuo Stokholmo.
97 900 gyventojų (2020). Norrköpingas įsikūręs prie Baltijos jūros Bråvikeno įlankos (apie 50 km nuo jūros) ir Motalos upės žiočių. Jūrų uostas. Per Norrköpingą eina Stokholmo–Malmö geležinkelis ir plentas. Tarptautinis oro uostas. Mašinų, taros gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, elektronikos, elektrotechnikos, chemijos (gumos), odos, popieriaus ir plaušienos, maisto pramonė.
Norrköping
Moderniųjų technologijų pramonės parkas Pronova. Turizmas. Linköpingo universiteto filialas. Švedijos meteorologijos institutas. Viešoji biblioteka. Teatras. Simfoninis orkestras (įkurtas 1912). Darbo (buvusioje medvilnės verpykloje), meno, miesto muziejai, muziejus dažykla (17 a.–20 a. viduryje Norrköpingas buvo tekstilės pramonės centras), Löfstado rūmų muziejus; tapybos galerija. Bronzos amžiaus akmenų su raižiniais lapidariumas (miesto parke). Netoli Norrköpingo yra geležies amžiaus ir vikingų laikų pilkapių. Į šiaurės rytus nuo Norrköpingo – Kolmårdeno gamtos pramogų parkas (zoologijos sodas, safario parkas, delfinariumas ir kita).
-Nòrčiopingas
Architektūra
Per 1822, 1826 gaisrus senamiesčio mediniai pastatai smarkiai nukentėjo, vėliau buvo pastatyti mūriniai. Išliko bažnyčios – Östra Eneby (12 a., vidurinių amžių lubų tapyba, marmurinė krikštykla), Šv. Olafo (paminėta 12 a., mūrinė apie 1750), Šv. Jadvygos (17 a., rekonstruota 18 a.), barokinė Šv. Olafo (1767), Löfstado rūmai (dabar muziejus), renesansinė pilis Ekenäs (abu 17 a.), gyvenamasis namas Eschelsonska (1730), senoji rotušė (1801, architektas C. F. Sundvallis), geležinkelio stotis (1866, architektas A. W. Edelsvärdas). 20 a. statiniai: art nouveau stiliaus teatro rūmai (1908, architektas A. Anderbergas), naujoji rotušė (1910, architektas I. G. Clasonas), modernistinė miesto biblioteka (1972, architektas S. Samuelsonas). Motalos pakrantėje 1850–1917 pastatyta pramoninės architektūros pastatų, tarp jų – medvilnės fabrikas Strykjärnet (1917, architektas F. Bensowas, po 1991 O. Hidemarko rekonstrukcijos Darbo muziejus; vienas gražiausių pramoninės architektūros statinių Švedijoje), malūnas Stähibom (1925, architektas K. Philströmas), renesansinis bokštas Holmen (1750) ir kiti architektų C. T. Malmo, T. Glosemeyerio, K. Flodino, W. Northuno pastatai. Motalos upėje – J. Svenungssono skulptūra Penktasis kaminas (1999).
Istorija
Įkurtas 12 a., pirmą kartą paminėtas 1283. Miesto teisės nuo 1384. 17 a. Norrköpinge Louiso De Geero (1587–1652) iniciatyva pradėta plėtoti ginklų, tekstilės ir popieriaus pramonę. 17 a. pabaigoje Norrköpingas buvo antras pagal dydį Švedijos miestas, 17–20 a. viduryje – vienas didžiausių šalies tekstilės pramonės centrų (vadintas Švedijos Mančesteriu). Per 16–18 a. karus daug kartų sugriautas ir sudegintas; atstatytas. 1782 Norrköpinge (ir dar dviejuose Švedijos miestuose) leidus apsigyventi žydams susidarė didelė žydų bendruomenė.
20 a. 8–9 dešimtmetyje tradicinė Norrköpingo tekstilės pramonė neatlaikė pasaulinės rinkos konkurencijos, daug fabrikų buvo uždaryta.
2271