Norvègijos architektūrà
Akmens amžiaus gyvenviečių fragmentų, žvejų ir žemdirbių sodybų (nuo 5 a.) išliko Vegos salyne (pasaulio paveldo vertybė, nuo 2004). Išliko vieno seniausių Skandinavijoje gyvenamojo būsto fragmentų Simavike (Finnmarko fiulkė, devintas tūkstantmetis prieš Kristų), jis pastatytas kaip ir dabartinių samių trobelės – iš medienos ir velėnos.
Seniausi Norvegijos gyvenamųjų namų pavyzdžiai iš ūkininko sodybos Ullandhauge (Rogaland’o fiulkė, 4–5 a.) – ilgi ir siauri (juose laikė ir gyvulius) su akmeninėmis sienomis, stogą remiančiomis medinėmis konstrukcijomis.
8–16 amžius
Nidaroso katedra Trondheime (apie 1152–1320)
Normanų laikotarpio (8 a. antra pusė–12 a.) architektūroje vyravo medinės konstrukcijos, su netolygiai išdėstytais skersiniais ir vertikaliais stulpais. Išliko iš primityviai rantuotų rąstų pastatyta Osebergo laivo (Vestfold’io fiulkė, apie 9 a.) laidojimo kamera. 11 a. plintant krikščionybei įsitvirtino mūro architektūra, taikyti Europos kitose šalyse (daugiausia Anglijoje) vyravę stiliai. Pastatyta akmeninių statinių – Nidaroso katedra Trondheime (apie 1152–1320), Stavangerio katedra, bažnyčios – Gamle Aker Osle (abi, manoma, 12 a. pradžia), Švč. Mergelės Marijos Bergene (12 a.), Arkivyskupo rūmai Trondheime (12 a. pabaiga). Vėlyvaisiais viduriniais amžiais (1066–1380) buvo pastatytos apie 275 bažnyčios, išliko apie 150, dauguma romaninės, dažniausiai su gotikos bruožais (Kristaus Bažnyčios katedra Trondheime, apie 1070–1325).
Seniausi išlikę pasaulietinės architektūros mūriniai statiniai – Sverresborgo tvirtovė Trondheime (pradėta 12 a. pabaigoje), gotikinė karaliaus Hokono IV Senojo salė (1261, rekonstruota 1884, 1961) karališkuosiuose rūmuose Bergene, Akershuso pilies Osle kai kurios dalys (apie 14 amžius). Savitas Norvegijos architektūros bruožas – medinės bažnyčios, vadinamosios stavkirke, kurioms būdinga statūs malksnų stogai, sudėtingas gyvūninių ir slibino galvų drožinių dekoras. Pirmosios bažnyčios statytos stulpus įleidžiant į gruntą (mediniai stulpai greitai supūdavo), vėliau stulpai statyti ant žemo mūrinio pamato suręsto rąstų vainiko. Vėlyvaisiais viduriniais amžiais (1066–1380) tokių bažnyčių būta apie 1000, išliko tik 28; žymesnės – Urneso (11–12 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979), Borgund’o (abi Sogno ir Fjordanės fiulkė, 12 a. pabaiga), Heddalio (Telemarko fiulkė, 13 a. pradžia).
Borgund’o medinė bažnyčia (12 a. pabaiga)
Normanų laikotarpio pabaigoje šių medinių bažnyčių konstrukcija paplito Vakarų Norvegijos pasaulietinėje, daugiausia svirnų, architektūroje. Ūkininko sodyboje Huse (Vakarų Norvegija), Mellom Kravike (Rytų Norvegija) išliko rantuotų rąstų konstrukcijų vienaukščių gyvenamųjų namų su dideliu bendruoju ir dviem mažesniais kambariais (visi prieš 1350); toks patalpų planavimas su menkais pakeitimais taikytas ir 19 amžiuje. Saviti dviaukščiai svirnai su antrąjį aukštą juosiančia galerija.
Miestuose (Trondheime, Bergene, Stavangeryje, Hamare, Osle) statyta vienaukščių medinių statinių kompleksai (Bryggeno pastatų kompleksas Bergene, 14 a.–16 a. vidurys, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979). 14 a. viduryje maras sustabdė architektūros raidą, statybos atnaujintos valdant Danijai (1450–1812). 16 a. artileriniams ginklams pritaikytos Oslo ir Bergeno (Rosenkrantzo bokštas – vienas pirmųjų renesansinių statinių Norvegijoje – pastatytas ant 13 a. bokšto liekanų, 1560) pilys.
17–19 amžius
Valdant Kristijonui IV pagal renesansinius principus suplanuotas Kongsbergas (Buskerudo fiulkė, 1624), Kristiansand’as (1641), po 1624 gaisro perplanuota sostinė Christianija (nuo 1924 Oslas). Miestuose statyta vieno arba dviejų aukštų mediniai, sostinėje – mūriniai arba mūro ir medžio statiniai (Akershuso pilis, rekonstruota po 1527 gaisro, įgavo renesanso bruožų). Dauguma renesansinių bažnyčių buvo medinės, graikiškojo plano, išliko ir Y pavidalo plano bažnyčių. Išradus vandeniu varomą pjūklą mediniuose statiniuose paplito medžio plokštės. Suklestėjus vario kasybai įkurtas Røroso miestas (Pietų Trøndelago fiulkė) buvo užstatytas mediniais pastatais (po 1679, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1980).
18 a. kaimo vietovėse daugiausia statyta dviejų aukštų gyvenamieji namai, didesnių tūrių ūkiniai statiniai. Miestų architektūroje paplito barokas: karališkosios rezidencijos – Hagerupgården Bergene (1703, architektas J. C. Ernstas), Rosendalio (Hordaland’o fiulkė), Austeråto (Pietų Trøndelago fiulkė, abi 17 amžius).
Žymesni rokoko stiliaus pastatai: bažnyčios – Naujoji Bergene (architektas J. J. Reichbornas), Kongsbergo (Buskerudo fiulkė, abi 1761, pagal J. A. Stukenbrocko projektą), vasarnamis Damsgårde (apie 1770, prie Bergeno), didžiausias medinės architektūros statinys Norvegijoje – karališkoji rezidencija Stiftsgården Trondheime (1778).
Po 1814 Norvegijos ir Švedijos unijos architektūroje įsivyravo klasicizmas, pastatyta Karalių (1823–48, architektas H. D. F. Linstowas), Norvegijos banko (1830), universiteto (1838–54, abiejų architektas Chr. H. Groschas, visi Christianijoje) rūmai, baroko, rokoko ir klasicizmo bruožų ryškiaspalvių medinių gyvenamųjų namų (19 a. pabaigoje dauguma perdažyti baltai) uostų pakrantėse.
Kviknesų viešbutis Balestrand’e (1886, architektas F. W. Schiertzas)
19 a. viduryje dauguma Norvegijos architektų studijavo Vokietijoje, grįžę suprojektavo romantizmo architektūros statinių: Bazaar turgaus mėsininkų prekybos halė Christianijoje (1843–54), pilis Oscarshall (Akershuso fiulkė, 1852, architektas J. H. Nebelongas, interjeras puoštas nacionalinio kostiumo piešiniais, 20 a. 10 dešimtmetyje rekonstruota, dabar muziejus), Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Christianijoje (1858, architektai W. von Hanno, A. De Chateauneufas), Tromsø katedra – vienintelė medinė Norvegijos katedra (Tromso fiulkė, 1861, architektas Chr. H. Groschas), Parlamento rūmai Christianijoje (1866, architektas E. V. Langletas). 19 a. antroje pusėje pastatyta medinių vadinamojo šveicariškojo stiliaus (norvegiškai Sveitserstil), vadinamojo geležinkelio stiliaus (norvegiškai Jernbanestil), vadinamojo slibinų stiliaus (norvegiškai Dragestil) statinių; žymesni – Kviknesų viešbutis Balestrand’e (Sogno ir Fjordanės fiulkė, 1886, architektas F. W. Schiertzas), restoranas Frognerseter prie Christianijos (1891, architektas H. Munthe).
Norvegijos naftos muziejus (1999, architektūrinė bendrovė Lunde & Løvseth)
20 amžius
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje suprojektuota art nouveau stiliaus Nacionaliniai teatro rūmai (1899), vyriausybės pastatas (1901), Istorijos muziejus (1902, visų architektas H. Bullis, visi Christianijoje), po 1904 gaisro perplanuotas Ålesund’as, užstatytas architekto F. Næserio suprojektuotais statiniais. Nacionalinio romantizmo pastatų suplanavo A. Arnebergas (rotušė, suprojektuota 1918, pastatyta 1950, su architektu M. Poulssonu, centriniai telegrafo rūmai, 1926, abu Osle), O. Nordhagenas (Såheimo elektrinė Rjukane, Telemarko fiulkė, su architektu T. Astrupu, 1916, viešoji biblioteka Bergene, 1906–17), B. Greve (Norvegijos technologijos instituto rūmai Trondheime, 1910). Kiti žymesni 20 a. pirmos pusės statiniai – neoklasicistinis Vigeland’o muziejaus pastatas Osle (1924, architektai L. H. Ree, C. E. Buchas), neoklasicistinė Haugesund’o rotušė (Rogaland’o fiulkė, 1931, architektai G. Blakstadas, H. Munthe-Kaasas), ubanistiniai projektai – Ullevålo miestas sodas prie Oslo (1922, architektas O. Hoffas), Ilos kvartalas Osle (1923–33, architektas H. Halsas), Torvalmenningeno kvartalas Bergene (po 1916 gaisro, architektas F. Berneris).
Oslo rotušė (kairėje; 1950, architektai A. Arnebergas, M. Poulssonas) ir Akershuso pilis (apie 14 a., 17 a. pertvarkyta į rūmus, restauruota 20 a. pradžioje, architektas A. Arnebergas)
3–4 dešimtmetyje plėtotas funkcionalizmas, pastatyta Skanseno restoranas (1927, architektas L. Backeris, neišliko), Menininkų rūmai (1930, architektai G. Blakstadas, H. Munthe-Kaasas), gyvenamųjų namų (architektai A. Korsmo, K. Knutsenas, S. Aasland’as), Ditlevo-Simonseno vila (1937), Darbininkų bendruomenės pastatas (1941, abiejų architektas O. Bangas, visi Osle), Sundto parduotuvė Bergene (1938, architektas P. Griegas). Moderniąsias architektūros formas su vietos tradicijomis derino architektas S. Fehnas: universiteto biblioteka Bergene (1956), bažnyčia Honningsvåge (Finnmarko fiulkė, 1965), Hedmarko muziejus Hamare (Hedmarko fiulkė, 1973), muziejus Glacier Fjærland’e (Sogno ir Fjordanės fiulkė, 1992).
Tromsdaleno bažnyčia Tromsø (1965, architektas Janas Inge Hovigas)
Ledynų muziejus Fjærlande (Sogno ir Fjordanės fiulkė, 1991, ir išplėtimas 2002, architektas S. Fehnas)
Kiti žymesni 20 a. antros pusės statiniai: Tromsdaleno bažnyčia Tromsø (1965, architektas J. I. Hovigas; dar vadinama Arkties katedra), Šv. Halvardo bažnyčia ir vienuolynas (1966), Norvegijos banko rūmai (1973–86, abiejų architektai K. Lund’as, N. Slaatto, abu Osle), Fyllingsdaleno bažnyčia Bergene (1976, architektas H. Hjertholmas), Policijos būstinė Osle (1978, architektai A. Telje, F. Torpas, K. Aasenas), samių kultūros namai Kautokeino (Finnmarko fiulkė, 1981, architektūrinė bendrovė BOARCH), Šv. Magnuso bažnyčia Lillestrøme (Akershuso fiulkė, 1989, architektai K. Lund’as, N. Slaatto), Olimpinis miestelis (architektas L. Hagemas), Lysgårsbakkene arena šuoliams nuo tramplino (abu 1992, architektūrinė bendrovė ØKAW), Norvegijos dailės muziejus (1993, architektūrinė bendrovė Snøhetta), Håkons arena (1994, visi Lillehammeryje), Norvegijos metrologijos ir akreditavimo paslaugų būstinė Kjelleryje (Akershuso fiulkė, 1997, architektė K. Jarmund), Norvegijos naftos muziejus Stavangeryje (Rogaland’o fiulkė, 1999, architektai I. Lunde, M. Løvsethas).
Šiaurės pašvaistės katedra Altoje (Finnmarko fiulkė, 2013, architektūrinės bendrovės SHL, Link Arkitektur)
Muziejaus Kistefos galerija Jevnakeryje (Opplandʼo fiulkė, 2019, architektūrinė bendrovė Bjarke Ingers Group)
21 amžiaus pradžia
Norvegijos operos ir baleto teatro rūmai Osle (2008, architektūrinė bendrovė Snøhetta)
21 a. pastatyta Samių parlamento rūmai Kárášjohkoje (Finnmarko fiulkė, architektai S. Halvorsonas, Chr. Sundby), I. Aaseno centras Ørstoje (Mørės ir Romsdalio fiulkė, abu 2000, architektas S. Fehnas), Mortensrudo bažnyčia Osle (architektai J. O. Jensenas, B. Skodvinas), L. da Vinci tiltas Åse (Akershuso fiulkė, abu 2001, architektas V. Sand’as), Østfold’io universiteto kolegijos Haldene (Østfold’io fiulkė, 2004, architektas R. Ramstadas), P. Dasso muziejaus Alstahauge (Nordland’o fiulkė, 2007), Norvegijos operos ir baleto teatro (2008, abiejų architektūrinė bendrovė Snøhetta) rūmai, Astrupų Fearnley modernaus meno muziejaus pastatai (architektas R. Piano), bendrovės Statoil būstinė (visi 2012, architektūrinė bendrovė A-Lab, visi Osle), Šiaurės pašvaistės katedra Altoje (Finnmarko fiulkė, 2013, architektūrinės bendrovės SHL, Link Arkitektur), Alpinizmo centras Åndalsnese (Mørės ir Romsdalio fiulkė, 2016, architektūrinė bendrovė Reiulf Ramstad Arkitekter), aukščiausias pasaulyje medinis dangoraižis Mjøstårnet Brumunddalyje (Hedmarko fiulkė, 2019, architektūrinė Voll Arkitekter), muziejaus Kistefos galerija Jevnakeryje (Opplandʼo fiulkė, 2019, architektūrinė bendrovė Bjarke Ingers Group).
Alpinizmo centras Åndalsnese (Mørės ir Romsdalio fiulkė, 2016, architektūrinė bendrovė Reiulf Ramstad Arkitekter)
Pasaulio paveldo vertybės
Urneso bažnyčia (Sogno ir Fjordanės fiulkė), Bryggeno pastatų kompleksas Bergene (abu nuo 1979), Røroso miestas (nuo 1980), akmens amžiaus gyvenviečių fragmentai, žvejų ir žemdirbių sodybos Vegos salyne (nuo 2004), Struve’s geodezinis lankas (nuo 2005).
2266
Norvegijos kultūra
Norvegijos konstitucinė santvarka
Norvegijos partijos ir profsąjungos
Norvegijos ginkluotosios pajėgos