Norvègijos choreogrãfija. Nuo seno šokami liaudies šokiai springaras, springdansas, halingas, jolsteris ir kiti. Daugeliui liaudies šokių būdinga greitas tempas, sinkopinis ritmas, virtuoziški judesiai, šuoliai.
Nuo 19 a. 3 dešimtmečio šokių buvo dramos teatrų spektakliuose. 1827 Christianijoje (dabar Oslas) švedų aktorius J. P. Strömbergas (1773–1834) įkūrė pirmąjį profesionalų Norvegijos teatrą – Christianijos teatrą, jame šokta ir solo, pas de deux. 19 a. Christianijoje gastroliavo Karališkojo baleto Kopenhagoje artistai, prancūzų baleto artistų trupės. Nuo 1899 Nacionaliniame teatre ir Komiškojoje operoje (abu Christianijoje) divertismentus ir baletus statė švedų baletmeisterė A. Johannesén ir norvegė T. H. Olsen. 1911 prie Nacionalinio teatro baleto artistė ir baletmeisterė G. Christensen (1872–1964) įkūrė baleto mokyklą. 1914–17 šiame teatre ji su rusų baleto artistu I. Tarasovu pastatė keletą baletų (pagrindines partijas šoko L. Ibsen, 1899–1989, M. Leraas). 1937 Osle R. Tori (1908–67) įkūrė Baleto mokyklą.
Po II pasaulinio karo Osle G. Kjølaas (1909–2000) ir L. Browne įkūrė Norvegų šokio studiją, čia ugdyti klasikinio baleto ir moderniojo šokio atlikėjai. 1945 G. Kjølaas čia pastatė pirmąjį nacionalinį daugiaveiksmį baletą – Chr. Sindingo Drąsos baladė. 1948 Norvegų šokio studija pavadinta Naujuoju norvegų baletu (nuo 1953 Norvegų baletas, 1954 sujungta su operos trupe, nuo 1958 Norvegų operos baleto trupė, nuo 1992 Norvegijos nacionalinis baletas). Garsėjo baleto artistės G. Ludt (1916–2013), F. S. Smith (g. 1921), E. Roger (g. 1922), H. Mürer (1925–97), B. Clausen (1931–54), A. Borg (1936–2016), artistai H. Kjølaasas (1921–2017), A. Valente (1926–2013), R. Dalengas (1930–86), P. Dammas (1942–97). Pastatyta klasikinių ir nacionalinės tematikos baletų. Nuo 6 dešimtmečio pabaigos šiai baleto trupei vadovavo H. Algeranoffas (1959–60), J. Harris (1961–65; 1965 prie teatro įkūrė baleto mokyklą), S. Arova (1966–70), A. Borg (1971–76 ir 1983–88), B. Last (1977–80), J. Graffas (1980–83), V. Ljung (1988–90), D. Bjørn (1990–2002), E. Giljane (nuo 2002) ir kiti. Repertuarą sudaro klasikiniai (L. Delibes’o, A. Ch. Adamo, P. Čaikovskio) ir baletmeisterių B. Cullberg, A. Tudoro, G. Balanchine’o, G. Tetley, J. Cranko, F. Ashtono, H. van Maneno, J. Kyliáno, M. Eko modernieji baletai pagal norvegų (E. H. Griego, H. Saeverudo, G. Sønstevold’io, 1912–91, A. Nordheimo, 1931–2010) ir kitų šalių kompozitorių (B. Bartóko, P. Hindemitho, I. Stravinskio, G. Mahlerio) muziką.
20 a. 2–3 dešimtmetyje paplito vokiečių ekspresionistinis šokis. Moderniojo šokio spektaklius statė I. Jacobi (1891–1937; mokėsi pas É. Jaques’ą‑Dalcroze’ą) ir E. Lindenberg (1906–90; mokėsi pas R. von Labaną ir K. Joossą).
Nuo 7 dešimtmečio šiuolaikinis šokis plėtotas intensyviau. 1969–89 Osle veikė trupė Høvik Ballett. Koliažo šokio trupėje (1974–95 veikė Osle) spektaklius statė choreografės I. Buresund (g. 1954), S. Edvardsen (g. 1951), L. Nordal (g. 1950). Šokio dizaino trupės (1978 Osle įkūrė choreografai A. G. Eriksen, g. 1953, ir L. Hernesas, g. 1952) spektakliuose naudojami multimedijos elementai. 9–10 dešimtmetyje naujų šiuolaikinio šokio trupių įkurta Osle (Imago Danseteater, 1983 įkūrė L. Eger, g. 1945; Carte Blanche, 1984 įkurta Osle, 1989 perkelta į Bergeną; Ingun Bjørnsgaard projektas, įkurtas 1992, Stiftelsen Ø J Productions, 1994 įkūrė Ø. Jørgensenas, g. 1960), Bergene (J. Strømgreno trupė, įkurta 1998). Kiti žymesni šiuolaikinio šokio atlikėjai ir choreografai: L. Ferner (g. 1946), K. Alveberg (1948–2021), J. Hveding (g. 1952), K. Foss (g. 1957), I. Chr. Johannessen (g. 1959), U.‑M. Nordseth (g. 1961).
J. Strømgreno trupės šokio spektaklio Ligoninė scena (2005, tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Naujasis Baltijos šokis)
Baleto artistai ir šiuolaikinio šokio atlikėjai rengiami Nacionalinėje menų akademijoje Osle. Šiuolaikinio šokio festivaliai rengiami Osle, Bergene ir kitur.
Lietuvoje gastroliavo J. Strømgreno trupė (1999–2001, 2003, 2005, 2008), šokėjai ir choreografai Ø. Jørgensenas (1997, 2000), K. Skøjenas (2000), E. Johannesen, I. Bjørnsgaard (abi 2001), Kreutzer Kompani (2002), Impure Company (2008), Carte Blanche (2009).
L: V. Hansteen Historien om norsk ballett Oslo 1989.
Norvegijos kultūra
Norvegijos konstitucinė santvarka
Norvegijos partijos ir profsąjungos
Norvegijos ginkluotosios pajėgos