Norvegijos jūra

Norvègijos jra (norv. Norskehavet, angl. Norwegian Sea), Arkties vandenyno dalis tarp Skandinavijos pusiasalio (rytuose) ir Islandijos salos (vakaruose), Jano Mayeno, Lokių salų (šiaurėje) ir Šetlando salų bei Farerų salų (pietuose). Plotas 1 380 000 km², didžiausias gylis 3970 m, vidutinis gylis 1600–1750 m, vandens tūris 2,3 mln. km³. Šiaurėje Norvegijos jūra susisiekia su Grenlandijos jūra, šiaurės rytuose – su Barentso jūra, pietryčiuose – su Šiaurės jūra (Atlanto vandenynas). Iš vakarų jūrą riboja Atlanto vandenyno vidurio kalnagūbris (jo viršūnės – Islandijos ir Jano Mayeno salos), iš pietų – Farerų–Islandijos slenkstis (juo eina sutartinė Arkties ir Atlanto vandenyno riba). Norvegijos jūros rytiniai krantai (Skandinavijos) labai vingiuoti, fjordiniai. Prie Norvegijos daug salų (Sørøy, Seiland’as, Kvaløy, Stjernøy, Arnøy, Vannøy, Ringvassøy, Sør Kvaløy, Senja, Lofoteno salos, Vesteråleno salos). 2 dubumos – Norvegijos ir Lofoteno; jas skiria siaura pakiluma. Per Norvegijos jūrą teka šiltoji Norvegijos srovė, dėl to jūra neužšąla. Vandens temperatūra žiemą 2–7, vasarą 8–12 °C. Druskingumas 34–35 ‰. Potvyniai kas pusę paros; didžiausias aukštis 3,3 metro. Žiemą dažni štormai.

Norvegijos jūros pakrantė (Norvegija)

Šelfe gaunama nafta ir gamtinės dujos. Gaudomos menkės, silkės. Didžiausi uostai: Trondheimas, Bodø, Tromsø, Narvikas (Norvegija).