Norvègijos knas. 1904 Osle įsteigtas pirmasis kino teatras. Nuo 1908 kuriami dokumentiniai filmai. Pirmasis vaidybinis filmas, sukurtas apie 1906–08, neišliko, todėl tokiu laikomas H. N. Roede’s (1877–1963) filmas Skurdo prakeiksmas (Fattigdommens forbandelse 1911). 1913 S. Halvorsenas (1891–1936) sukūrė pirmuosius animacinius filmus. Ankstyvieji vaidybiniai filmai, daugiausia literatūros kūrinių ekranizacijos, filmuoti neatpažįstamose didmiesčių vietose, 3 dešimtmečio pradžioje režisieriai susižavėjo Norvegijos gamta, kaimo vaizdais. 3–4 dešimtmetyje kino gamyba išaugo, sukurta aktualios socialinės ir dorovinės problematikos filmų (Didysis krikštas / Den store barnedåpen 1931, Du gyvi ir vienas miręs / To levende og en død 1937, abiejų režisierius T. Ibsenas, 1893–1978). Per II pasaulinį karą ir Vokietijos okupaciją sukurta komedijų, saloninių dramų; filmai cenzūruoti. 5–6 dešimtmečio filmuose daugiausia vaizduojama Pasipriešinimo judėjimas (Mūšis dėl sunkiojo vandens / Kampen om tungtvannet 1948, režisieriai T. Vibe-Mülleris, 1912–86; J. Dréville’is, 1906–97; Priverstinis nusileidimas / Nødlanding 1952, Devyni gyvenimai / Ni liv 1957, Apsupimas / Omringet 1960, visų režisierius A. Skouenas, 1913–2003); filmai dokumentinės stilistikos, dramatiški, vengiama efektų. Šiuo laikotarpiu pirmoji norvegų režisierė moteris E. Carlmar (1911–2003) sukūrė žymiausius savo filmus (Aikštinga mergina / Ung flukt 1959). 5 dešimtmečio pabaigoje animatorius I. Caprino (1920–2001) pradėjo kurti lėlių filmus (Timas ir Tiofė / Tim og Tøffe 1948), žymiausias jų – Didžiosios lenktynės Floklypoje (Flåklypa Grand Prix 1975). 7 dešimtmetyje režisierių N. R. Christenseno (1919–90), T. Vibe’s-Müllerio filmuose analizuojama tėvų ir vaikų santykiai, dorovės klausimai, sukurta komedijų. Režisierių E. Løcheno (1924–83; Mergišiai / Jakten 1959), P. Løkkebergo (1934–98; Gyvenimas / Liv 1967, Išėjimas / Exit 1970) kūrybai įtakos turėjo prancūzų Naujoji banga. 8 dešimtmečio filmams būdinga socialinis realizmas, maištingumas, politiškumas, keliama jaunimo beviltiškumo klausimai (Streikas! / Strike! 1975, režisierius O. B. Tuhus, g. 1940; Tyli dauguma / Det tause flertall 1977, režisierius S. Wamas, 1946–2017). Sukurta karą ir Vokietijos okupacijos metus analizuojančių filmų (Dezertyras / Faneflukt 1975, režisierius E. Einarsonas, g. 1947). Moterys režisierės sukūrė feministinių filmų (Žmonos / Hustru 1975, režisierė A. Breien, g. 1940). 9 dešimtmetyje filmų kūrėjai įkvėpimo ieškojo Jungtinių Amerikos Valstijų kine (Oriono diržas / Orions belte 1985, režisierius O. Solumas, 1943–96; Pėdsekys / Veiviseren 1987, režisierius N. Gaupas, g. 1955). Žymesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios režisieriai: M. Asphaugas (g. 1950, Laikas delnuose / En håndfull tid 1989), O. Solumas (Bastūnai / Landstrykere 1989), B. Nesheim (g. 1945, Anapus dangaus / Høyere enn himmelen 1993), K. E. Jensenas (g. 1940, Stella Polaris 1993), E. Gustavsonas (g. 1955, Telegrafininkas / Telegrafisten), U. Straume (g. 1955, Svajonių žaidimas / Drømspel 1994), E. Isaksen (g. 1956, Vaikus atneša gandrai / Over stork og stein 1994), M. Holstas (g. 1965, Dešimt peilių į širdį / Ti kniver i hjertet 1994), B. Hameris (g. 1956, Kiaušiniai / Eggs 1995, Virtuvės istorijos / Salmer fra kjøkkenet 2003), P. Næssas (g. 1960, Elingas / Elling 2001), P. Sletaune (g. 1960, Kaimynai / Naboer 2005), S. Johnsen (g. 1970, Žiemos pabučiuoti / Vinterkyss 2005), L. Ullmann (Neištikimi / Trolösa 2000), T. Kove (g. 1958, Danų poetas / Den danske dikterenm 2006, Oskaras 2007). Kuriama daug filmų su kitomis Skandinavijos šalimis (Švedija, Danija, Suomija, Islandija).
1917 įsteigta Nacionalinė savivaldybių kino bendrovių asociacija (Kommunale Kinematografers Landsforbund, nuo 2002 Film & Kino), ji įsteigė kino bendroves Norsk Film (1932), Norsk Bygdekino (1950), Norvegijos kino fondą (1970). 2008 Osle įsteigtas Norvegijos kino institutas, kuris apjungė anksčiau egzistavusias institucijas: Norvegijos kino institutą, Norvegijos kino fondą, Norvegijos kino plėtros fondą, Norvegų kino komisiją. 1997 Lillehammeryje įsteigta Aukštoji kino mokykla. Leidžiami kino žurnalai Film og kino (nuo 1930, iš pradžių vadinosi Norsk Filmblad), Fant (nuo 1964), Filmavisa (nuo 1977), Z Filmtidsskrift (nuo 1983).
Norvegijos kultūra
Norvegijos konstitucinė santvarka
Norvegijos partijos ir profsąjungos
Norvegijos ginkluotosios pajėgos