Norvègijos nacionãlinė bibliotekà (norv. Nasjonalbiblioteket), svarbiausia šalies mokslinė biblioteka; nacionalinės spaudos archyvas, bibliotekininkystės ir bibliografijos centras. Yra Osle ir už poliarinio rato Mo i Ranoje (Nordlandʼo fiulkė). Bibliotekos pagrindinė užduotis – išsaugoti praeitį ateičiai.
Fondai ir veikla
Fonduose yra 8,5 mln. egzempliorių dokumentų. Saugomos unikalios rankraščių (tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureato rašytojo K. Hamsuno), laiškų (tarp jų – dramaturgo H. Ibseno), knygų, natų leidinių, radijo ir televizijos laidų, kino, teatro, žemėlapių, plakatų, atvirukų, nuotraukų, elektroninių dokumentų, laikraščių, smulkių spaudinių kolekcijos. Seniausi saugomi leidiniai: Hedmarko maldaknygė (13 a.), Norvegijos karaliaus Magnuso VI Įstatymų Leidėjo įstatymų sąvadas Magnus Lagabøters Landslov (14 a.) ir žemėlapis, vaizduojantis Norvegiją nuo 1482.
Norvegijos nacionalinės bibliotekos logotipas
Norvegijos nacionalinė biblioteka gauna visų šalyje išleistų leidinių privalomąjį egzempliorių. Bibliotekoje veikia Norvegijos ISBN agentūra (atsakinga už identifikavimo kodų priskyrimą šalyje išleistiems leidiniams), sukurtas kalbos bankas Språkbanken (sudaro suskaitmeninti norvegų kalbos ištekliai). Biblioteka kartu su Kon-Tiki muziejumi Osle tvarko T. Heyerdahlio archyvą (dienoraščius, knygų ir straipsnių rankraščius, privačius laiškus, ekspedicijų planus, laikraščių iškarpas, unikalias nuotraukas ir filmų medžiagą); 2011 šis archyvas įtrauktas į UNESCO dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis. Biblioteka leidžia įvairius leidinius.
Istorija
Norvegijos nacionalinės bibliotekos pastatas Mo i Ranoje
Nuo 1815 šalies nacionalinės bibliotekos funkcijas atliko Oslo universiteto biblioteka (įsteigta 1811). 1988 Stortingas nusprendė įkurti Norvegijos nacionalinę biblioteką. 1989 10 01 už poliarinio rato esančioje Mo i Ranoje (Nordland’o fiulkė) įsteigta bibliotekos knygų saugykla – siekta išnaudoti sausą ir šaltą arktinį klimatą visų šalyje išleistų leidinių privalomiesiems egzemplioriams saugoti. 1994 įsteigtas Norvegijos nacionalinės bibliotekos skyrius Osle iš Oslo universiteto bibliotekos perėmė nacionalinės bibliotekos funkcijas, 1999 – dalį padalinių ir pagrindinį pastatą (buvo restauruojamas 1999–2005). 2005 Norvegijos nacionalinės bibliotekos fonduose buvo 2,9 mln. knygų ir žurnalų, 135 000 žemėlapių, 30 000 rankraščių, 50 000 mikrofilmų, 200 000 nuotraukų.
2006 pradėti skaitmeninti bibliotekoje esantys leidiniai. Iki 2012 biblioteka suskaitmenino 350 000 laikraščių, 235 000 knygų ir 240 000 puslapių rankraščių. 2012 atidaryta internetinė svetainė Bokhylla (Knygų lentyna), skaitytojams pasiūlyta 104 000 suskaitmenintų knygų iš apie 250 000 visų knygų, išleistų Norvegijoje iki 2000 (dėl autorinių teisių apribojimų dalis knygų prieinama tik Norvegijos IP adresams, kiti vartotojai turi kreiptis naudodami specialią formą). Per 2012 buvo apie 51 mln. puslapių peržiūrų, Norvegijos nacionalinė biblioteka tapo iš esmės skaitmenine biblioteka (dažnai vadinama NBdigital). 2015 parengtas projektas (vadinamasis nacionalinis atminties bankas) suskaitmeninti visus Norvegijoje išleistus leidinius, radijo ir televizijos laidas (projektą planuojama įgyvendinti per 15–20 metų).
Norvegijos nacionalinės bibliotekos pastatas Osle