Norvegijos–Švedijos unija

Norvègijos–Švèdijos ùnija, Švèdijos–Norvègijos ùnija, 1814–1905 Norvegijos ir Švedijos valstybių sąjunga. Sudaryta remiantis Kylio taika, pagal kurią Danija atsisakė Švedijos naudai iki tol valdytos Norvegijos ir Mosso konvencija. Norvegijos–Švedijos unija buvo personalinė, pirmuoju abiejų šalių karaliumi tapo Švedijos karalius Karolis XIII (Norvegijoje tituluotas Karoliu II). Valdovai reziduodavo pakaitomis Stokholme (dažniausiai) arba Christianijoje (kelis mėnesius per metus). Valstybėse buvo renkami atskiri parlamentai (riksdagas ir stortingas), karalius kviesdavo ministrus į unijos tarybą (iš abiejų šalių) arba kiekvienos šalies ministrus atskirai į Švedijos arba Norvegijos tarybą. Bendra buvo tik užsienio (ja oficialiai rūpinosi karalius, padedamas Švedijos užsienio reikalų ministerijos) ir gynybos politika. 19 a. norvegų tautinė savimonė sustiprėjo, išryškėjo skirtingi šalių ūkiniai ir užsienio politikos interesai. Dauguma Norvegijos politinių jėgų pradėjo reikalauti valstybių atskyrimo. Švedijos iniciatyva 1905 Norvegijoje įvyko plebiscitas, remdamasis jo rezultatais Norvegijos parlamentas uniją nutraukė. 1905 12 Norvegija išsirinko atskirą karalių.