Norvègijos teãtras. Teatro elementų buvo religinėse apeigose, senovės skandinavų poetų skaldų kūryboje (joje kalbama apie 12 a. dvaruose vykstančius vaidinimus). Viduriniais amžiais buvo vaidinamos liturginės dramos, 16 a. – misterijos ir moralitė, vyko mokyklinio teatro vaidinimai. Nuo 17 a. nuolat pasirodydavo vokiečių ir danų klajojančios teatro trupės. 1771–72 sezoną Christianijoje (dabar Oslas) veikė vokiečių aktoriaus M. Nürenbacho (mirė 1780) įkurtas pirmasis Norvegijos teatras (čia pastatyta danų rašytojo L. Holbergo 4 komedijos). 1780–1830 Christianijoje ir Bergene atsirado mėgėjų teatro draugijų, kuriose vaidinta norvegų kalba, pastatyti pirmieji nuolatiniai teatro pastatai. Christianijoje veikusi Dramos draugija (įkurta 1780, veikė apie 40 m.) turėjo nuolatinę mėgėjų aktorių trupę; nuo 18 a. pabaigos veikė mėgėjų teatras Bergene. Repertuarą sudarė daugiausia C. Goldoni, W. Shakespeare’o, danų dramaturgų kūriniai; vaidinta danų kalba. 1825 Christianijoje švedų aktorius J. P. Strömbergas (1773–1834) įkūrė pirmąją Norvegijos vaidybos mokyklą, 1827 – Christianijos teatrą (pirmasis profesionalus Norvegijos teatras; veikė iki 1899). 1850 Bergene smuikininkas O. Bullis įkūrė Norvegų teatrą (1863–76 neveikė, nuo 1876 Nacionalinė scena). Jam vadovavo ir spektaklius režisavo dramaturgai H. Ibsenas (1851–57), B. M. Bjørnsonas (1857–59). 1854 Christianijoje įkurtas Norvegų teatras (1857–62 meno vadovas H. Ibsenas). 1863 H. Ibseno iniciatyva šio teatro ir Christianijos teatro trupės buvo sujungtos (1865–67 meno vadovas B. M. Bjørnsonas), vaidinta tik norvegų kalba. H. Ibseno ir B. M. Bjørnsono veikla turėjo įtakos Norvegijos ir pasaulio teatro raidai. 1899 Christianijoje aktorius ir režisierius B. Bjørnsonas (1859–1942) su kitais įkūrė Nacionalinį teatrą (1899–1907 ir 1923–27 jo vadovas). Teatro trupę sudarė aktoriai S. Reimers (1853–1932), R. Wettergreen (1864–1958), J. Dybwad (1867–1950), J. Fahlstrømas (1867–1938), H. Stormoenas (1872–1937), A. Oddvaras (1877–1964) ir kiti.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje įkurta privačių teatrų Christianijoje (Karolio Jono, 1893; Centrinis, 1899; J. Fahlstrømo, 1903; Naujasis Oslo, 1929), stacionarūs teatrai Trondheime (1911), Stavangeryje (1915) ir kitur. 1912 Kristiansand’e aktorių H. Garborg (1862–1934) ir E. Drabløso (1883–1976) iniciatyva įkurtas Norvegų teatras; vėliau perkeltas į Christianiją; vaidinta lansmolu (dabar – naujoji norvegų kalba). Buvo statomos norvegų rašytojų H. Ibseno, B. M. Bjørnsono, N. B. Griego, J. Borgeno, H. Krogo (1889–1962), užsienio dramaturgų K. Čapeko, F. Wolfo, B. Brechto, P. F. Lagerkvisto, M. Gorkio pjesės.
Po II pasaulinio karo įkurtas Studija teatras (veikė 1945–50), Liaudies teatras (veikė 1950–59, abu Osle); juose pastatyta B. Brechto, A. Čechovo, H. Ibseno, E. O’Neillo, T. Wilderio pjesių. Nuo 7 dešimtmečio Norvegijos teatruose statyta norvegų ir užsienio klasikų veikalai, šiuolaikinių norvegų dramaturgų B. Nilseno (g. 1934), B. Vik, T. Å. Bringsværdo (g. 1939), S. Udnæso (1939–82), J. Bingo (g. 1944), L. Køltzov (g. 1945), K. Hagerupo (g. 1946), E. Hoemo (g. 1949), C. Løveid (g. 1951), J. Fosse’s aktualios tematikos pjesių. Garsėjo režisieriai J. F. Vardenas (g. 1938), K. Bang‑Hansenas, S. Winge (abu g. 1940). 1964 Osle režisieriaus E. Barbos įkurtas eksperimentinis Odino teatras (nuo 1966 veikia Holstebro, Danija) turėjo įtakos Norvegijos nepriklausomojo teatro judėjimui.
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje veikė teatrai Osle (Nacionalinis teatras, Norvegų teatras, Naujasis Oslo teatras, Gastrolių teatras, įkurtas 1948, teatras Juodoji dėžė, įkurtas 1985, Atvirasis teatras, įkurtas 1986), Bergene (Nacionalinė scena), Kristiansand’e, Arendalyje, Rogaland’e, Stavangeryje, Trondheime ir kitur, buvo daugiau kaip 1500 stacionarių ir klajojančių mėgėjų trupių. Žymesni teatro veikėjai: L. Gundersen (1832–98), H. Aabelis (1869–1961), H. Christensenas (1873–1950), A. Mowinckle (1875–1962), D. Knudsenas (1875–1952), G. Ring (1891–1999), G. Grieg (1895–1988), A. Maurstadas (1896–1967), H. J. Nilsenas (1897–1957), T. Maurstad (1901–97), T. Segelcke (1901–79), P. Aabelis (1902–99), C. Gillis (1910–73), W. Foss (1917–2011), O. Greppas (1914–76), T. Skagestadas (1920–97), T. Maurstadas (g. 1926) ir kiti. Aktoriai rengiami Vaidybos mokykloje Osle (įkurta 1953; nuo 1979 čia rengiami ir režisieriai, nuo 1996 Nacionalinė menų akademija), studijose prie teatrų. Nuo 1990 Osle vyksta H. Ibseno festivalis, nuo 2001 – Šiuolaikinio teatro festivalis.
spektaklio J. Fosse’s Tos akys scena (2008, režisierius O. Koršunovas, scenografas P. Lundquistas, Stavangerio Europos kultūros sostinės 2008 projektas Pasakos kraštovaizdyje)
Norvegijoje spektaklių sukūrė režisierius O. Koršunovas: Nacionaliniame teatre Osle – Mes ne pyragai (1994, pagal D. Charmsą ir A. Vvedenskį), J. Fosse’s Žiema (2003), A. Strindbergo Į Damaską (2006), Dugne (2009, pagal M. Gorkį), Stavangeryje – J. Fosse’s Tos akys (2008).
L: L. Lyche Norges teaterhistorie Asker 1991; F. J. Marker, L.‑L. Marker A History of Scandinavian Theatre Cambridge 1996.
Norvegijos kultūra
Norvegijos konstitucinė santvarka
Norvegijos partijos ir profsąjungos
Norvegijos ginkluotosios pajėgos