Norvègijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Norvegija – ekonomiškai labai stipri pramoninė valstybė, viena turtingiausių pasaulyje. Itin sparti Norvegijos ūkio plėtra prasidėjo 20 a. 8 dešimtmečio pradžioje, kai buvo rasta ir pradėta eksploatuoti naftos ir gamtinių dujų telkinius.
2007 BVP sudarė 389,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 248,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 83 500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 53 150 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių; gyvenimo lygis Norvegijoje – vienas aukščiausių pasaulyje). Tiesioginės užsienio investicijos į Norvegijos ūkį 2007 sudarė 62,63 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. 2007 infliacija Norvegijoje siekė 0,8 %. Užsienio skola 469,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2007).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 482,437 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 428,346 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 89 203 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 79 201 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerį).
https://s.vle.lt/diagramos/268.html
Pramonė
Svarbiausios Norvegijos naudingosios iškasenos – nafta ir gamtinės dujos. Jos gaunamos Šiaurės jūros ir Norvegijos jūros žemyniniame šelfe, Norvegijos sektoriuje; telkinių rasta 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje, gavyba pradėta 20 a. 8 dešimtmečio pradžioje. 2005 rasti 6 nauji naftos telkiniai Barentso jūros žemyniniame šelfe. Snøhvito gamtinių dujų telkinys yra Norvegijos šiaurėje, Barentso jūroje, apie 140 km į šiaurės vakarus nuo Hammerfesto (ištekliai 193 mlrd. m3); 160 km ilgio vamzdynu dujos tiekiamos į Melkøyos saloje (netoli Hammerfesto) esantį terminalą. Ormen Langės gamtinių dujų telkinys yra ties Norvegijos vidurinės dalies pakrante (slūgso 3000 m. gylyje; ištekliai 375 mlrd. m3); gautos dujos vamzdynais transportuojamos į Nyhamnos terminalą (Norvegijos krante). 2006 naftos ir dujų gavyba sukūrė 27,9 % Norvegijos BVP. Nuo 2007 Norvegijos naftos ir dujų pramonę daugiausia kontroliuoja valstybinė bendrovė Statoil (būstinė – Stavangeryje).
Røroso rūdkasių miestas (pasaulio paveldo vertybė)
Akmens anglių iškasama tik Špicbergene. Geležies rūdos kasamos Mo i Ranos (Nordland’o fiulkė) ir Fossdaleno (Šiaurės Trøndelago fiulkė) apylinkėse, vario rūdos – prie Løkkeno (Pietų Trøndelago fiulkė), Sulitjelmoje (Nordland’o fiulkė). Røroso rūdkasių miestas Pietų Trøndelago fiulkėje – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980; miesto centre – rąstų pastatai; vario rūda prie miesto buvo kasama 1744–1977). Titano rūdos kasamos Sogndalyje (Rogaland’o fiulkė), nikelio rūdos – Hosangeryje (Rytų Agderio fiulkė), molibdeno rūdos – Knabene (Vakarų Agderio fiulkė; vienas svarbiausių telkinių Europoje), cinko ir švino rūdos – prie Sulitjelmos ir Bjørkåseno (Nordland’o fiulkė), sidabras ir kobalto rūdos – prie Kongsbergo (Buskerudo fiulkė). Yra labradorito (tarp Tønsbergo ir Larviko; Vestfold’io fiulkė), pilkojo granito (Idefjordeno rajone; Østfold’io fiulkė), marmuro (Fauskės, Saltdalio telkiniai; Nordland’o fiulkė), skalūnų. 2001 Norvegijos šiaurėje, Finnmarke, rasta platinos.
2005 pagaminta 137,8 mlrd. kWh elektros energijos. Beveik visą ją pagamina hidroelektrinės (jų bendra galia apie 28 000 megavatų). Pirmoji Norvegijos hidroelektrinė buvo pastatyta 1907 (tada buvo didžiausia Europoje). Daug hidroelektrinių yra Norvegijos šiaurėje, Finnmarke: prie Altos upės – Altos hidroelektrinė (150 MW), prie Paatsjoki upės (teka iš Inari ežero Suomijoje į Barentso jūrą; ja eina Norvegijos siena su Rusijos Federacija) – Skogfosso hidroelektrinė, Melkefosso hidroelektrinė, t. p. keletas pagal tarptautines sutartis bendrai su Rusijos Federacija eksploatuojamų hidroelektrinių. Pagal hidroelektrinėse pagaminamą elektros energiją, tenkančią vienam gyventojui, Norvegija užima pirmąją vietą pasaulyje. Beveik trečdalį elektros energijos suvartoja metalurgija (daugiausia aliuminio gamyba), kasyba, chemijos (mineralinių trąšų gamyba), naftos chemijos, popieriaus pramonė.
Statoil naftos perdirbimo gamykla Mongstade
Norvegijos apdirbamoji pramonė sukuria 9,4 % BVP (2006). Vyrauja nedidelės privačios įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 100 darbuotojų; didesnės įmonės sudaro tik apie 5 % visų įmonių. Naftos perdirbimo įmonės yra Mongstade (Hordaland’o fiulkė; per metus perdirbama apie 10 mln. t naftos, gaminama benzinas, dyzelinas, dyzelinė alyva, reaktyviniai degalai, šviesieji naftos produktai), Tjeldbergoddene (Mørės ir Romsdalio fiulkė). Chemijos pramonė (įmonių yra Rjukane, Notoddene, Oddoje, Herøy) gamina kalcio nitratą (kalcio, arba Norvegijos, salietra), kompleksines trąšas, karbamidą, amoniaką, vinilchloridą, polivinilchloridą (Norsk Hydro ASA bendrovės įmonės), vaistus (žymiausios farmacijos bendrovės – Alpharma, Nycomed Pharma AS), kosmetines priemones (Neutrogena), dažus, klijus, ploviklius. Norvegijos spalvotosios metalurgijos svarbiausia produkcija – aliuminis (gaminamas iš importuotų boksitų; įmonės Vigeland’e, Tyssedalyje, Høyangeryje, Oddoje, Mosjøene, Glomfjorde, Listoje, Årdalyje ir Sunndalsøroje).
Norvegija yra viena didžiausių pasaulyje pirminio aliuminio gamintojų ir eksportuotojų. Dar lydoma cinkas, nikelis, sodrinama vario rūda. Juodoji metalurgija gamina ferolydinius (ferosilicį, feromanganą, ferochromą), plieną (įmonės Stavangeryje, Arendalyje, Porsgrunne, Notoddene). Naftos ir gamtinių dujų gavybos platformų gamyba, laivų remontas, specializuotų laivų (automobilių keltų, tanklaivių, prekybos ir žvejybos laivų, greitaeigių katamaranų, povandeninių kabelių tiesimo, seisminių tyrimų laivų) statyba (yra daugiau kaip 50 nedidelių ir vidutinio dydžio laivų statyklų, daugiausia Osle, Mosse, Fredrikstade, Stavangeryje, Bergene). Gaminami modernūs laivų (suktuvai, elektroninės krovinių aptarnavimo sistemos), žvejybos, žuvivaisos, žuvų apdorojimo įrenginiai.
Medienos apdirbimo, plaušienos, popieriaus masės ir popieriaus gamyba (apie 90 % Norvegijos popieriaus masės ir popieriaus produkcijos eksportuojama); Norske Skog bendrovė – viena didžiausių pasaulyje laikraštinio ir žurnalinio popieriaus tiekėjų. Baldų pramonė gamina ergonomiškus baldus biurams, salėms, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaikiškus ir kitus baldus. Statybos pramonė daugiausia naudoja tradicines Norvegijos medžiagas – medieną, akmenis, metalą. Iš Norvegijos pušų medienos gaminama parketas, surenkamieji namai, statybinės klijuotosios konstrukcijos (Oslo Gardermoeno tarptautinio oro uosto pagrindinis pastatas – didžiausias statinys pasaulyje iš medinių klijuotųjų konstrukcijų). Dėl kalnuotos Norvegijos teritorijos daug įrenginių statoma po žeme, tarp jų – hidroelektrinės, naftos saugyklos, vandens gydyklos, kariniai ir sporto įrenginiai. Norvegijoje daug statoma tiltų, tunelių. Sparčiai plėtojama informacijos ir ryšių technologijų pramonė. Jai priklauso daug bendrovių, kurios kuria naujas ryšių technologijas, kompiuterių techninę ir programinę įrangą, palydovines ryšių, vietos nustatymo sistemas, mobiliuosius telefonus, vadybos ir valdymo tinklo, skaitmeninės transliacijos, telemedicinines, nuotolinio mokymosi ir kitas sistemas.
Elektrotechnikos (Elko AS bendrovė), poligrafijos, porceliano ir fajanso, tekstilės ir trikotažo (mezgami šilti vilnoniai drabužiai, skirti dėvėti lauko sąlygomis), maisto (daugiausia žuvų; įmonės Bergene, Trondheime, Stavangeryje) pramonė. Nedidelėse įmonėse gaminama sportinė apranga (daugiausia slidininkams), neperšlampami drabužiai žvejams, šilti baltiniai, turistiniai batai, miegmaišiai, palapinės, kuprinės, slidės, rogės. Norvegijos pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
Seilandʼo saloje auginami dvikupriai kupranugariai
žvejai Šiaurės Norvegijoje
Žemės ūkis sukuria apie 0,5 % Norvegijos BVP (2007). Žemės ūkio naudmenoms tenka apie 3 % Norvegijos teritorijos. Ariamoji žemė ir sodai užima apie 0,9 mln. ha, pievos ir ganyklos – 0,1 mln. hektarų. Norvegijos gamtinės sąlygos žemdirbystei yra vienos nepalankiausių Europoje (trumpas vegetacijos laikotarpis, prasti dirvožemiai). Auginama (daugiausia Norvegijos pietinėje dalyje) miežiai, avižos, kviečiai, bulvės ir kitos daržovės, vaismedžiai; žemdirbystė labai mechanizuota, intensyvi. Augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Plėtojama šiltnamių daržininkystė.
Veisiama galvijai (daugiausia pieniniai), avys, kiaulės, Norvegijos šiaurėje – šiauriniai elniai. Visoje Norvegijoje yra kailinių žvėrių (lapių, audinių) fermų. Norvegijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 4 lentelėje.
džiovinamos žuvys Šiaurės Norvegijoje
Norvegija – didžiausia Europoje žuvų ir jų produktų tiekėja. Žvejyba ir žuvivaisa sukuria apie 0,7 % Norvegijos BVP (2006). 2006 buvo 7305 žvejybiniai laivai; jais sugauta 2,24 mln. t žuvų ir vėžiagyvių. Žvejybos produkcijos rodikliai – 5 lentelėje. Apie 95 % produkcijos eksportuojama. Pagal sugaunamų žuvų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, Norvegija užima antrąją vietą pasaulyje (po Islandijos). Iki 1987 buvo medžiojami banginiai. Žvejybos svarbiausi uostai – Bergenas ir Stavangeris. Vegos salynas (į pietus nuo šiaurės poliaračio, Nordland’o fiulkėje; žvejų kaimai, prieplaukos, sandėliai) – įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (2004). Nuo 20 a. 9 dešimtmečio pramoniniu būdu veisiama lašišos, vaivorykštiniai upėtakiai ir kitos žuvys, vėžiagyviai, moliuskai. 2007 išaugintų lašišų produkcija sudarė 784 000 t (apie 40 % pasaulinės produkcijos). Lašišos meškeriojamos ir Norvegijos upėse (2007 sugauta 412 t) bei pajūryje (436 tonos, 2007).
lašišų veisimo ferma
Miškininkystė ir miško pramonė sukuria apie 0,8 % Norvegijos BVP (2007). Miškai užima 38 % Norvegijos teritorijos (pramoniniai – 24 %). Jie daugiausia privatūs. Vyrauja 2,5–10,0 ha (30 %) ir 10,0–25,0 ha (27,7 %) valdos; didesnės kaip 2000 ha miško valdos sudaro 1,8 %. 2007 paruošta 8,2 mln. m3 medienos (daugiausia spygliuočių). Apie 8 % Norvegijos gyventojų yra įtraukti į Nacionalinį medžiotojų registrą. Daugiausia sumedžiojama briedžių (35 700 per 2007/08 medžioklės sezoną), tauriųjų (32 600; 2007) ir kitų rūšių elnių, iš paukščių – jerubių (312 000; 2006/2007).
2
3
4
5
Turizmas
kalnų slėnis netoli Geilo
Hardangerjøkuleno ledynas
Turizmas – viena sparčiausiai besiplečiančių Norvegijos ūkio šakų. 2007 Norvegiją aplankė daugiau kaip 8,3 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos (apie 20 %), Didžiosios Britanijos, Danijos, Švedijos, Nyderlandų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Prancūzijos. Pajamos iš turizmo 3,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2004). Skiriami 4 turistiniai Norvegijos regionai: pietryčių (su sostine Oslu), pietvakarių (jame gausu fjordų), vidurio, šiaurės (Laplandijos dalis – Finnmarkas). Labiausiai lankomi fjordai (Vakarų Norvegijos fjordai – Geirangerfjordenas ir Nærøyfjordenas – įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, 2005), kalnai, ežerai, kriokliai, Oslo, Bergeno, Kristiansand’o, Stavangerio, Trondheimo, Tromsø, Karasjoko (jame gyvena samiai) miestai.
Lillehammeris
Labai daug kalnų slidinėjimo centrų: Oppdalis, Geilo, Lillehammeris (jame 1994 vyko XVII žiemos olimpinės žaidynės), Hafjellis, Kvitfjellis, Hemsedalis, Skeikampenas, Beitostølenas, Norefjellis, Trysilis, Hovdenas ir kiti. Netoli Oslo yra Tryvanno žiemos parkas (1952 Osle vyko VI žiemos olimpinės žaidynės). Finnmarke žiemą važinėjama šunų arba elnių traukiamomis, t. p. motorinėmis rogėmis. Norvegijoje (ypač jos šiaurinėje dalyje) matomas įspūdingas reginys – Šiaurės pašvaistė (ryškiausiai ji švyti rugsėjo pabaigoje–balandžio pradžioje); jos stebėti iš Tromsø miesto rogėmis vykstama į atokias tundros vietas arba plaukiama Norvegijos pakrante keltu.
Transportas
Tromsø
automobilių kelias šiaurės Norvegijos kalnuose
Dėl kalnuoto Norvegijos paviršiaus ir sunkių kelių tiesimo sąlygų geležinkelių tinklas retas; bendras linijų ilgis 4114 km (2008), iš jų elektrifikuota 2552 kilometrai. Svarbiausios geležinkelių linijos jungia Oslą su Bergenu, Bodø, Kristiansand’u, Stavangeriu, Fredrikstadu. Narviko uostą geležinkelis jungia su Švedijos Luleå uostu (prie Baltijos jūros Botnijos įlankos). Norvegijos geležinkelių linijose yra apie 750 tunelių ir apie 3000 tiltų.
Kvalsundo tiltas (šiauriausias kabamasis tiltas pasaulyje)
Automobilių kelių 92 946 km (2007), iš jų su kieta danga apie 72 000 kilometrų. Automobilių transportui tenka apie 80 % sausuma vežamų Norvegijos krovinių ir keleivių. Ilgiausias automobilių kelias eina iš Oslo per visą Norvegiją iki Kirkeneso (Norvegijos šiaurės rytuose, netoli Rusijos Federacijos sienos). Lærdalio automobilių kelių tunelis (Sogno ir Fjordanės fiulkėje, Oslo–Bergeno kelyje) – ilgiausias Europoje (24,5 km; pastatytas 2000). Automobilių kelių tiltas (pastatytas 2005) jungia Norvegiją su Švedija (ties Svinesundu).
Norvegijos prekybinis jūrų laivynas – vienas didžiausių ir moderniausių pasaulyje. Jam priklauso į Norvegijos tarptautinį laivų registrą (įkurtas 1987) įtraukti 698 laivai (2008; bendras tonažas 16,37 mln. bruto tonų), tarp jų 87 – naftos tanklaiviai, 136 – chemijos pramonės produktų tanklaiviai, 65 – suskystintųjų dujų, 148 – krovininiai, 119 – keleiviniai krovininiai laivai. Su Norvegijos vėliava plaukioja 166 užsienio šalių laivai, iš jų daugiausia Švedijos (30 laivų) ir Danijos (29); yra po vieną Lietuvos ir Estijos laivą. Kitose šalyse registruota 960 Norvegijos laivų (2008), iš jų daugiausia Bahamose (229), Singapūre (164), Maltoje (98), Panamoje (70), Maršalo Salose (66). Svarbiausi jūrų prekybos uostai – Oslas, Bergenas, Kristiansand’as, Larvikas, Stavangeris, Tønsbergas, Narvikas. Krovininiai ir keleivių keltai jungia Norvegiją su Danijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Islandijos uostais. Iš Bodø kursuoja keltas į Lofoteno salas. Norvegijos pakrante tarp Bergeno ir Kirkeneso (apie 1250 km) plaukioja Hurtigruten ASA bendrovės keltas (įplaukiama į 34 uostus; daugiausia keliauja turistai); pakrančių laivybos svarbiausias uostas – Bergenas. Norvegijoje yra 67 oro uostai (2007) su grįstais kilimo ir leidimosi takais. Didžiausias – Oslo Gardermoeno tarptautinis oro uostas (į šiaurę nuo Oslo; 19,3 mln. keleivių, 2008), kiti didesni – Bergeno, Trondheimo, Tromsø, Haugesund’o. Naftotiekių yra 2444 km, dujotiekių – 6529 kilometrai (2007). Iš Norvegijos 2007 nutiestas povandeninis dujotiekis į Didžiąją Britaniją (1200 km, ilgiausias pasaulyje).
Bankai
Norvegijos centrinis bankas – Norvegijos bankas (Norges Bank, įkurtas 1816, būstinė Osle). 2009 veikė 139 komerciniai bankai (didžiausias – DnB NORD, įkurtas 1822, būstinė Osle) ir 46 užsienio bankų skyriai. Norvegijos piniginis vienetas – Norvegijos krona, lygi 100 erių, įvesta 1875 vietoj riksdalerio. Veikia vertybinių popierių birža – Oslo birža (Oslo Børs, įkurta 1819).
Užsienio prekyba
Norvegijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2007)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2007 eksportuota prekių už 140,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota – už 77,24 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (79 % eksporto ir 68,7 % importo tenka Europos Sąjungos šalims). Eksportuojama daugiausia nafta (112,82 mln. t, 2005; apie 50 % Norvegijos eksporto vertės), naftos produktai (degalai, tepalai), gamtinės dujos (79,25 mlrd. m3, 2005), spalvotieji (daugiausia pirminis aliuminis) ir kiti metalai, žuvys (daugiausia lašišos) ir jų produktai, kita žvejybos produkcija (iš viso 1,91 mln. t, 2007), mašinos, laivai, kitos transporto priemonės, chemijos pramonės produkcija, statybinė mediena ir jos produkcija, popieriaus masė, popierius, statybiniai akmenys (granitas, labradoritas, marmuras, skalūnai). Importuojama daugiausia mašinos ir transporto priemonės, elektronikos, chemijos, siuvimo ir kitų apdirbamosios pramonės šakų produkcija, statybinės medžiagos ir kitos žaliavos (išskyrus degalus), maisto produktai, gyvi gyvuliai. Norvegijos užsienio prekybos partneriai – diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2019 Norvegijos ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 1,24 mlrd. eurų. Lietuva į Norvegiją eksportavo prekių už 816,4 mln. eurų (12 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Novegijos už 429,5 mln. eurų (20 vieta pagal importą). Norvegija iš Lietuvos daugiausia importavo baldus (29 %), Lietuva iš Norvegijos – mineralinį kurą (61 %).
Norvegijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 540,9 mln., Lietuvos į Norvegijos ūkį – 5,27 mln. eurų.
Norvegijos BVP struktūra (2007)
2271
-Norvegijos pramonė; -Norvegijos žemės ūkis; -turizmas Norvegijoje; -Norvegijos transportas; -Norvegijos bankai; -Norvegijos užsienio prekyba; -Norvegijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Norvegijos konstitucinė santvarka
Norvegijos partijos ir profesinės sąjungos
Norvegijos ginkluotosios pajėgos