Norvègijos žiniãsklaida
Knygų leidyba
Pirmoji spaustuvė įkurta 1643 Osle. Seniausia leidykla – John Grieg Forlag (įkurta 1721, mokomosios, vaikų literatūros; priklauso bendrovei Vigmostad & Bjørke AS). Kitos svarbiausios leidyklos: Verbum Forlag (nuo 1820, religinės literatūros), Schibsted Forlag (nuo 1839, žinynų, mokomosios literatūros; priklauso bendrovei Vigmostad & Bjørke AS), Cappelen Damm (susikūrė 2007 susijungus leidykloms J. W. Cappelens Forlag, nuo 1829, ir N. W. Damm og Søn, nuo 1843, enciklopedijų, žodynų, mokslinės ir vaikų literatūros), Det Norske Samlaget (nuo 1868, visuotinės, mokomosios, grožinės literatūros), Gyldendal Norsk Forlag (nuo 1925, visuotinės, mokomosios, religinės literatūros), Tiden Norsk Forlag (nuo 1933, fantastikos, grožinės literatūros; priklauso bendrovei Gyldendal Norsk Forlag), Eide Forlag (nuo 1945, žodynų, visuotinės, mokomosios, vaikų literatūros; priklauso bendrovei Vigmostad & Bjørke AS).
Radijo ir televizijos bokštas Trondheime
Per metus išleidžiama apie 6700 pavadinimų knygų (2018).
Periodinė spauda
Informacijos naujienų lapeliai pasirodė 1600 metais. Pirmasis laikraštis Norske Intelligenz Seddeler įsteigtas Bergene 1763. 19 a. antroje pusėje atsirado konservatyvios ir liberalios krypties laikraščių, savo leidinius turėjo konservatorių, liberalų, darbo, agrarinė ir kitos politinės partijos.
2016 ėjo 227 laikraščiai, iš jų 71 dienraštis, 156 leidiniai ėjo 1–3 kartus per savaitę.
Svarbiausi dienraščiai
Eina dienraščiai Adresseavisen (nuo 1767, Trondheime; iš pradžių buvo skelbimų lapelis-laikraštis, 19 a. tapo konservatorių partijos organu; 2017 tiražas 61 000 egzempliorių), konservatorių partijos vienas svarbiausių dienraščių Morgenbladet (nuo 1819, Osle, 2017 tiražas 29 000 egzempliorių), Romsdals Budstikke (nuo 1843, Moldėje, nepriklausomas, 2019 tiražas 27 000 egzempliorių), Aftenposten (nuo 1860, Oslo, 2018 tiražas 259 000 egzempliorių), Bergens Tidende (nuo 1868, Bergenas, regioninis nepriklausomas, 2017 tiražas 72 000 egzempliorių), Dagbladet (nuo 1869, Oslo, liberalus, 2019 tiražas 104 000 egzempliorių), Fædrelandsvennen (nuo 1875, Kristiansand’as, 2017 tiražas 33 000 egzempliorių), Dagsavisen (nuo 1884, Oslo, Darbo partijos, 2017 tiražas 18 700 egzempliorių), Stavanger Aftenblad (nuo 1893, Stavangeris, regioninis, 2019 tiražas 62 600 egzempliorių), Nationen (nuo 1918, Centro partijos, 2020 tiražas 16 200 egzempliorių), Verdens Gang (nuo 1945, nepriklausomas, 2017 tiražas 82 000 egzempliorių), Värt Land (nuo 1945, religijos, 2018 tiražas 21 400 egzempliorių, visi Osle).
Svarbiausi žurnalai
Eina žurnalai Teknisk Ukeblad (nuo 1854, savaitinis technikos, pramonės, verslo ir ekonomikos, 2020 tiražas apie 150 000 egzempliorių), Hjemmet (nuo 1909, savaitinis šeimai, 2018 tiražas 134 000 egzempliorių), Utdanning (nuo 1934, savaitinis pedagogikos, 2020 tiražas apie 130 000 egzempliorių), Motor (nuo 1930, mėnesinis automobilizmo, 2020 tiražas 387 000 egzempliorių), Norsk Ukeblad (nuo 1933, savaitinis universalus, 2018 tiražas 56 500 egzempliorių), Se og Hør (nuo 1978, savaitinis universalus, 2018 tiražas 97 500 egzempliorių), Her og Nå (nuo 2001, savaitinis universalus, 2018 tiražas 59 500 egzempliorių).
Radijas ir televizija
Radijas veikia nuo 1933, televizija – nuo 1960 metų. Visuomeninis radijas ir televizija Norsk Rikskringkasting (NRK, įkurti 1933 Osle) turi 13 radijo ir tris televizijos kanalus (2020). Didžiausia šalies komercinė televizija TV2 (6 kanalai) įkurta 1991 metais. Bendrovė MTG valdo televizijos kanalus TV3, TV6, Viasat4, V Sport, V Film ir kitus, bendrovė Discovery – TVNorge, FEM, MAX, VOX ir kitus. Didžiausios privačios radijo stotys yra P4 Radio Hele Norge (įkurta 1994) ir Radio Norge (įkurta 2004).
Naujienų agentūros
Osle nuo 1867 veikia naujienų agentūra Norsk Telegrambyrå (NTB), nuo 1929 – Bulls Pressetjeneste A/S.
Norvegijos kultūra
2617
Norvegijos konstitucinė santvarka
Norvegijos partijos ir profsąjungos
Norvegijos ginkluotosios pajėgos