nosiniai balsiai

nósiniai basiai, balsiai, kuriuos tariant dalis oro išeina pro nosies ertmę; jų artikuliacijai būdinga nuleistas minkštasis gomurys. Nosinių balsių akustinė ypatybė – pažemintas tembras. Nosiniai balsiai kaip savarankiškos fonemos vartojami prancūzų, lenkų, portugalų ir kitose kalbose. Lietuvių kalboje nosiniai balsiai tėra fonemų ir jų junginių poziciniai (lietuvių mãmą = [m:mą]) arba fakultatyviniai (pvz., šiaurės žemaičių vã·k· ‘vaikų’ = vã·kũn) variantai. 16–17 a. nosinių balsių dar buvo pietinėje vakarų aukštaičių tarmėje, iš kurios išaugo bendrinė lietuvių kalba. Šiems nosiniams balsiams žymėti iš lenkų kalbos buvo pasiskolintos raidės ą, ę, naujai sukurtos ų, į. Jie buvo atsiradę iš mišriųjų dvigarsių an, en, in, un, vartotų žodžio gale ir prieš pučiamuosius bei balsinguosius priebalsius (plg. k < *kañ, ąs < *ansuñ). Atvirieji nosiniai balsiai linkę siaurėti – virsti vidutinio ar aukštutinio pakilimo balsiais ir prarasti nosinį tembrą – patirti denazalizaciją (plg. žemaičių žnsis sknst ‘žąsys skęsta’ = rytų aukštaičių žũ·sis sk·sta).

Nosinės raidės ą, ę, į, ų bendrinėje lietuvių kalboje žymi iš atitinkamų nosinių balsių išriedėjusius ilguosius balsius. Jos rašomos žodžių galūnėse: linksniuojamų žodžių vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke (pvz., nãmą, nam, š, ši), dalyvių vyriškosios giminės visų laikų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininke (pvz., skatąs, skatą), įvardžiuotinių formų vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko sudėtinėse galūnėse (čia rašomos dvi nosinės balsės, pvz., mãžąjį, mãžąją, mažjų), motetiškosios giminės būdvardžių vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke (pvz., mažja, mažsias), veiksmažodžių tariamosios nuosakos 3 asmens formų galūnėje (pvz., pèštų). Rečiau nosinės balsės vartojamos žodžių šaknyje, paprastai veiksmažodžių, kai jų formose ar vediniuose nosiniai balsiai kaitaliojasi tarpusavyje arba su an, en, in, un (pvz., gržti, gržti, grąžnti, gržtas, grąžà). Visai nedaug daiktavardžių ir veiksmažodžių turi nosines balses, kurių rašybos bendrinės kalbos pagrindu negalima patikrinti (pvz., ąsà, bla, ššta). Su nosinėmis balsėmis rašomi priešdėliai są‑, į‑, t. p. prielinksnis į (pvz., smonė, įrašýti, taka, įdomùs, į mšką).

905