Notánga, istorinė prūsų žemė tarp Aismarių, Priegliaus žemupio ir jo kairiojo intako Alnos. Jai galėjo priklausyti ir maža teritorija aplink Alnos ir Priegliaus santaką, istorijos šaltiniuose vadinama Unsatrapiu (vok. Wohnsdorf). Pirmą kartą Notanga (Natangia) su kitomis prūsų žemėmis paminėta 1238 Rytų Pamario kunigaikščio Sventopelko sutartyje su Vokiečių ordinu, kurioje pasižadėta be Vokiečių ordino žinios nesudaryti jokių paliaubų su Notangos, Varmės ir Sembos pagonimis. Kaip atskira prūsų žemė Notanga (lotyniškai terra Notangia) vadinama 13 a. Danijos žemės knygoje (Liber Census Daniae). Žinomi keturi Notangos valsčiai: Lautų, Salidavos, Sklunijos ir Vorijos. Ūkinis ir religinis centras – Gerkino (Gerkynės) gyvenvietė.
baltai 11–12 amžiuje
Prūsams pralaimėjus 1242–49 sukilimą, 1249 02 07 Christburgo taikos sutartimi su Vokiečių ordinu notangai pasižadėjo savo žemėje pastatyti tris bažnyčias. Po sukilimo užgrobta Notanga buvo padalyta tarp Brandenburgo ir Balgos komtūrijų (panaikintos 1525). Notangos žemėje Vokiečių ordinas pastatė Kreuzburgo pilį. 1276 Notanga tapo fogtija (vaitija), pavaldi Balgos komtūrui. Balgos komtūrijoje buvo atskiras Notangos valsčius (Kammeramt Natangen), apėmęs didumą Notangos ir dalį Varmės.
-Notangia; -terra Notangia; -Natangen; -Unsatrapis; Natanga; Natangija