Nótigalės–Skãpagirio miška yra Kupiškio rj. savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į rytus nuo Skapiškio. Plotas 4230 ha, mišku apaugę 3010 hektarų. Susideda iš 11 miškų; didesnieji: Bajorgirio, Galagalio, Notigalės, Skapagirio. Priklauso Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioniniam padaliniui (2300 ha; iki 2018 priklausė Kupiškio miškų urėdijai) ir privatiems savininkams. Masyvo pietinę dalį kerta Šiaulių–Daugpilio geležinkelis. Šiaurinėje dalyje yra Notigalės ir Salagalio aukštapelkės, 11 ežerų ir ežerokšnių; didesnieji: Notigalė, Ešerinis, Ašakinis, Bedugnis. Reljefas lygus, pietuose banguotas. Miško augavietės derlingos ir labai derlingos, laikinai įmirkusios. 81 % miškų ūkiniai IV grupės, 19 % ekosistemų apsauginiai II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 18 %. Beržynų yra 36 %, eglynų 35 %, pušynų 10 %, juodalksnynų 6 %, baltalksnynų 4 %, uosynų 5 %, drebulynų 3 %, ąžuolynų, gluosnynų ir kitų 1 %. Jaunuolynai ir pusamžiai medynai sudaro po 28 %, bręstantys ir brandūs – po 22 %. Medynų vidutinis amžius 49 m., bonitetas I,9, skalsumas 0,72, tūris 175 m3/ha, vidutinis prieaugis 5,4 m3/ha. Masyvo šiaurinėje dalyje yra Notigalės telmologinis draustinis.
1944–46 Notigalės‑Skapagirio miškų masyve veikė Lietuvos Skapiškio, Pandėlio, Panemunio ir Panemunėlio valsčių partizanų būriai (vadas P. Vaidakavičius). Po 1945 sausio 12 d. kautynių su SSRS pasienio kariuomenės 95 pulko kareiviais partizanai buvo išsklaidyti. Nuo 1945 balandžio partizanai vėl sudarė 1 būrį (vadas A. Šiupinis, slapyvardis Bermanas), kuris priklausė A. Starkaus (Montės) vadovaujamai partizanų rinktinei. 1946 gruodžio 12 d. kautynėse žuvo visi Notigalės‑Skapiškio laisvės kovotojai.
2355
228
-Skapagirio miškas