notrà (Stachys), notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 300 rūšių. Savaime paplitusi Afrikoje, Azijoje, Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Daugiametė ar vienametė žolė, retai puskrūmis ar krūmas. Lapai paprasti, kiaušiniški arba lancetiški, dažniausiai širdišku pamatu, dantyti arba rinčiuoti. Žiedai po 2 ar daugiau susitelkę į menturius ir sudaro viršūninį varpos pavidalo žiedyną. Vainikėlis raudonas, purpurinis, geltonas, gelsvas arba baltas, jo žiotys apaugusios plaukeliais. Vaisius – riešutėlis. Rytų Azijoje auginama gumbuotoji notra (Stachys affinis), išauginanti valgomus gumbus. Gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai auginamos vilnotoji notra (Stachys byzantina), didžiažiedė notra (Stachys macrantha), puošnioji notra (Stachys spectabilis).
stačioji notra
Vaistinė notra (Stachys officinalis), pelkinė notra (Stachys palustris), japoninė notra (Stachys japonica) ir kitos yra vaistiniai augalai, daugiausia naudojami liaudies medicinoje. Pelkinė notra yra sunkiai išnaikinama šakniastiebinė piktžolė. Lietuvoje savaime paplitusios 4 rūšys. Miškinė notra (Stachys sylvatica), pelkinė notra ir vaistinė notra dažnos, stačioji notra (Stachys recta) reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2021). Kaip archeofitas Lietuvoje auga gana reta vienametė notra (Stachys annua). Gėlynuose dažnai auginama vilnotoji notra, didžiažiedė notra ir vaistinė notra. Vilnotoji notra aptinkama sulaukėjusi.
vaistinė notra
849