„Novaja i novejšaja istorija“ („Новая и новейшая история“, „Naujoji ir naujausioji istorija“), vienas svarbiausių Rusijos istorijos mokslo žurnalų. Įkurtas 1954 Maskvoje. Leidžia Rusijos (iki 1991 SSRS) mokslų akademija; eina kas 2 mėnesius, 6 kartus per metus. Skelbiami žymių rusų ir užsienio mokslininkų tyrinėjimai, nagrinėjantys 17–20 a. visuotinės istorijos problemas, dažnai susijusias su Rusijos istorija. Yra ir istorijos mokslo metodologijos, dėstymo metodikos ir archyvinių dokumentų straipsnių, biografinių apybraižų (vadinamieji istorikų portretai), Rusijoje ir užsienyje išleistų monografijų recenzijų. Žurnale akademiškumas vykusiai siejamas su gyva ir aiškia dėstymo forma. Per pirmąjį savo gyvavimo dešimtmetį žurnalas daug prisidėjo įveikiant kraštutinį ideologinį dogmatizmą, iki tol vyravusį sovietiniame istorijos moksle. Ir vėliau redakcija vengė konjunktūriškumo, siekė išlaikyti mokslinį objektyvumą. 1985 prasidėjus pertvarkai, ideologinių suvaržymų nebeliko. 1990 tiražas buvo 17 000 egzempliorių (1988 – 7000), vėliau sparčiai mažėjo: 1997 – 3200, 2000 – 2200, 2007 – 1500. Tiražo mažėjimas neturėjo neigiamos įtakos žurnalo moksliniam lygiui. Vyriausiasis redaktorius Velichanas Mirzechanovas (nuo 2019).
2803