Novi Ligure (Nòvi Lgūrė), miestas Italijos šiaurės vakarinėje dalyje, Pjemonte, Ligūrijos Apeninų šiaurinėse prieškalnėse, į pietryčius nuo Alessandrijos.
27 300 gyventojų (2024). Per Novi Ligurę eina Alessandrijos–Genujos geležinkelis. Juodoji metalurgija, metalo konstrukcijų, dviračių, biliardo stalų gamyba, maisto (daugiausia šokolado), tekstilės, chemijos pramonė. Turizmas. Dviračių istorijos muziejus Museo dei Campionissimi.
Architektūra
Išliko seniausias sakralinis pastatas La Pieve di Santa Marija (12 a.) su freska (1474, dailininkas M. Boxilio), miesto sienų dalis (pastatyta 1447, 19 a. nugriauta). 17–18 a. Genujos didikų rūmai su freskomis dekoruotais fasadais: Palazzo Negroni, Palazzo Durazzo, svarbiausioje aikštėje Piazza della Piane – Palazzo della Piane. Šv. Magdalenos oratorijuje (dabar bazilika) – renesansinės kalvarijos: 21 skulptūrinė grupė, terakotinė skulptūra Kristaus kančia.
Istorija
Manoma, žlungant Vakarų Romos imperijai dabartinės Novi Ligurės vietoje išeiviai iš netoliese esančio Libarnos miesto įkūrė žemdirbių bendruomenę Curtis Nova, kuri buvo Rytų Ligūrijos markgrafystės dalis.
10 a. pabaigoje šalia pastatytos pilies išsiplėtęs Novi miestelis atiteko Pavijos šv. Išganytojo vienuolynui. 12 a. pradžioje tapo laisvąja komuna, vėliau dėl jo varžėsi Pavijos, Genujos miestai ir Milano valdovai. 1392−1412, 1447−1745, 1749−97 Genujos respublikos dalis, Genujos didikų kurortas.
1797−1805 priklausė Napoleono Bonaparto įkurtai Ligūrijos respublikai, 1805−15 aneksuotas Prancūzijos. Vienos kongreso sprendimu 1815 atiteko Pjemonto-Sardinijos karalystei, buvo Novi provincijos centras. 1818 pavadintas Novi Ligure pabrėžiant Pjemonto‑Sardinijos karalystėje įgyvendintas administracines reformas. 19 a. mieste labai išsiplėtė pramonė, nutiesti geležinkeliai į Milaną ir Genują. Novi Ligure buvo svarbi geležinkelių susikirtimo vieta, dėl to per II pasaulinį karą 1944 miestas smarkiai bombarduotas Sąjungininkų aviacijos.
2271