Novočerkassko įvykiai (Novočerkãsko vykiai), taikios Novočerkassko darbininkų, 1962 06 01–03 protestavusių prieš maisto produktų pabranginimą, demonstracijos sušaudymas. Ženklino N. Chruščiovo vykdomo vidaus politikos kurso krizę ir reikšmingai paveikė tolesnę SSRS politinę raidą.
Priežastys
20 a. 6 dešimtmetyje–7 dešimtmečio pradžioje sparčiai daugėjo SSRS miestų gyventojų, bet dėl N. Chruščiovo vykdomos ekonominės politikos (kolūkiečių asmeninių ūkių likvidavimas ir jų pavertimas valstybiniais kartu labai mažinant gyvulių kiekį, plėšinių įsisavinimas, kaimo gyventojų judėjimo ir kitų teisių ribojimas) mažėjo mėsos ir pieno gamyba, kuri vis labiau neatitiko didėjančių miesto poreikių. Siekdama šį atotrūkį įveikti valdžia miestuose kėlė maisto produktų kainas – siekta žemės ūkio gamybos rentabilumo. Šiai reformai nebuvo tinkamai pasiruošta, 1962 pradžioje susidarė būtiniausių žemės ūkio produktų deficitas. Tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą, politinio chruščiovinio atlydžio sąlygomis Donbase, Kaukaze ir kitur kilo spontaniškų mitingų, kuriuose buvo reikalaujama pagerinti miesto gyventojų materialinę padėtį.
Streiko eiga
1962 06 01 padidintos maisto produktų kainos (mėsos produkcijos – 30 %, sviesto – nuo 25 % iki 35 %) tapo Novočerkassko elektrovežių gamyklos darbininkų streiko priežastimi. 10 val. ryto apie 200 darbininkų reikalaudami didesnių atlyginimų nutraukė darbą, tačiau iš gamyklos vadovybės tesulaukė grubaus atsako. Per trumpą laiką streiko dalyvių išaugo iki 1000, vėliau – iki 4000 žmonių. Jie sustabdė keleivinių traukinių eismą išardydami geležinkelį šalia gamyklos. Aukščiausioji šalies vadovybė buvo gerai informuota apie šį ir kitus šalyje tuo metu vykusius streikus; į žmonių minią infiltruoti saugumo struktūrų agentai operatyviai teikė informaciją. Komunistų partijos Rostovo srities komiteto I sekretorius Aleksandras Basovas reikalavo jėga numalšinti protestą panaudojant reguliariąją kariuomenę, tačiau N. Chruščiovas uždraudė naudoti ginklus; mėginimas streiko dalyvius įbauginti demonstruojant karinę techniką nepavyko – šie apvertė kelias karines mašinas. Į miestą atvykę ir kalbomis mitinguotojus nuraminti mėginę A. Basovas ir kiti Rostovo srities komunistų veikėjai buvo užblokuoti gamyklos pastate.
Kiek vėliau prie gamyklos atvykę 150 milicininkų pabandė išstumti streiko dalyvius iš aikštės, bet žmonės juos pasitiko su akmenimis ir pagaliais, milicija buvo priversta trauktis. Tuomet pasitelktas Rostove prie Dono dislokuotas vidaus kariuomenės 505‑asis pulkas, t. p. kovinės parengties įsaką gavo 18‑oji tankų armija, pritraukta ir daugiau karinių dalinių. Kariuomenės mėginimai normalizuoti padėtį nenaudojant ginklo pavyko tik naktį į birželio 2‑ąją – mitingo dalyviai pamažu buvo išstumti iš gamyklos aikštės, išlaisvinti Rostovo komiteto nariai.
Birželio 2‑ąją streiko dalyvių dar padaugėjo prisijungus kitoms miesto gamykloms, Novočerkassko miesto gyventojams. Tankai demonstrantų neįbaugino, nes kareiviai ginklų nenaudojo, liko neutralūs ar net simpatizavo mitingo dalyviams, padėdavo jiems užlipti ant tankų, taigi pastarieji virsdavo improvizuotomis mitingo tribūnomis. Demonstrantai pajudėjo link miesto centrinės Rūmų aikštės, reikalaudami susitikti su miesto vadais. Kai kurie iš šių iššoko pro langus ir skubiai pasišalino, dalis užsidarė kabinetuose. Mitinguotojai greitai pralaužė pastatą saugančių Rostovo karo mokyklos kursantų eiles ir patekę į pastato vidų antro aukšto balkone organizavo tribūną, iškėlė V. Lenino portretą ir raudoną vėliavą (demonstruotas tikėjimas komunizmo idealais ir geruoju valdovu). Pareikalauta susitikimo su K. Vorošilovu, tuo metu laikytu opozicija N. Chruščiovui ir, kaip manyta, galėsiančiu darbininkams padėti.
Streiko numalšinimas
Mitinge pasklidus žiniai apie neva suimtus ir milicijos skyriuje jėga laikomus žmones dalis demonstrantų (apie 300 žmonių) pajudėjo milicijos nuovados link. Ji buvo saugoma vidaus kariuomenės dalinio (86 žmonių). Demonstrantams mėginant patekti į vidų buvo atidengta ugnis, žuvo 5 žmonės. Tai buvo pirmasis šaunamojo ginklo panaudojimas prieš mitinguotojus, kuris tarsi davė ženklą toliau jį naudoti vaikant miesto aikštėje susibūrusius protesto dalyvius. Birželio 2‑ąją 12.20 val. kelios dešimtys kareivių apsupo pastatą, vidaus kariuomenės divizijos vadas Ivanas Oleško iš balkono kreipėsi į protestuotojus, ragindamas juos išsiskirstyti, kitaip žadėdamas panaudoti ginkluotą jėgą. Protestuotojams vykdyti reikalavimą atsisakius buvo atidengta ugnis. Pirmasis įsakymas buvęs šauti į orą, nes, pasak liudininkų, po pirmųjų šūvių sužeistų ir žuvusių protestuotojų nebuvo. Šūvių garso išgąsdinti mitingo dalyviai kiek atsitraukė, tačiau klaidingai manė šaudant tuščiais šoviniais, todėl vėl pamėgino priartėti prie pastato. Antrasis I. Oleško įsakymas buvo ugnį nukreipti į protestuotojus; per 2 ar 3 minutes trukusią šūvių seriją žuvo dešimtys aikštėje esančių žmonių. Pasak liudininkų, į demonstrantų minią iš viršaus daugiausia šaudė ant stogo įsitaisę snaiperiai. Jie pataikė ir į medžiuose sėdėjusius vaikus – daugiausia netoli esančių vaikų namų auklėtinius, iš smalsumo stebinčius įvykius.
Oficialiais duomenimis, buvo nušauti 23 mitingo dalyviai ir 87 sužeisti, dalis jų vėliau mirė ligoninėje; faktai apie žuvusius vaikus buvo neigiami. Tikslus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius sunkiai nustatomas, nes operacijos vykdytojai siekė kuo skubiau ir geriau užmaskuoti pėdsakus. Praėjus vos pusei minutės po sušaudymo aikštėje atsiradę karo medicinos pagalbos ekipažai iš aikštės išvežė žuvusiuosius ir sužeistuosius. Aukos slapta palaidotos kolektyvinėse kapinėse, giminėms neleista atgauti artimųjų kūnų (perlaidoti 1994).
Padariniai
Vengdama galimos naujos nepasitenkinimo bangos valdžia laikinai pagerino Novočerkassko darbininkų padėtį – į parduotuves buvo pristatyta produktų, keli vietinės reikšmės valdininkai nušalinti nuo pareigų (po kiek laiko beveik visi gavo naujus postus). Per spaudą buvo organizuota propagandinė demonstrantų diskreditavimo kampanija.
Pagrindinius sprendimus Novočerkassko tragedijoje iš anksto su N. Chruščiovu nepasitaręs priėmė Frolas Kozlovas, antrasis po N. Chruščiovo komunistų partijos asmuo. Aukščiausiąją partijos vadovybę ir patį N. Chruščiovą tokie sprendimai kompromitavo kaip nepajėgiančius civilizuotai spręsti vidaus ekonominių problemų tiek šalies piliečių, tiek pasaulio akyse. Po šių įvykių N. Chruščiovo valdymas tęsėsi vos pora metų. Sovietinio saugumo struktūros pasinaudodamos situacija sutvirtino savo pozicijas – pasididino etatus, gavo įvairių privilegijų, įgijo daugiau politinių galių.
memorialinė lenta su septyniomis kulkų žymėmis Rūmų aikštėje Novočerkasske (2006)
Teismai ir reabilitacija
1964 08 13–20 įvyko aktyviausių protesto dalyvių teismas. Aktyviausi dalyviai atrinkti pagal infiltruotų agentų darytas nuotraukas. 7 mitingo dalyviai nuteisti mirties bausme, 103 – nuo 2 iki 15 m. kalėti. N. Chruščiovą nušalinus nuo valdžios daugelis nuteistųjų išėjo į laisvę, galutinai protesto dalyviai (ir visi 7 mirtimi nubausti asmenys) reabilituoti 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje. 1992 Rusijos Federacijos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą N. Chruščiovui, F. Kozlovui, A. Mikojanui ir dar 8 asmenims dėl žmonių sušaudymo fakto (byla nutraukta dėl kaltinamųjų mirties). 1996 06 08 visi protesto dalyviai reabilituoti atskiru prezidento B. Jelcino dekretu.
1088
-Novočerkassko sušaudymas; -Novočerkasko sušaudymas; -Novočerkassko tragedija; -Novočerkasko tragedija
I. Mardar Chronika neobjavlennogo ubijstva Novočerkassk 1992; V. Kozlov Fenomen Novočerkasska // Massovyje besporiadki v SSSR pri Chruščiove i Brežneve Maskva 1999, Neizvestnyj SSSR. Protivostojanije naroda i vlasti Maskva 2006; T. Bočarova Novočerkassk. Krovavyj polden Rostov 2009.