Novosibirsko sritis

Novosibrsko srits (Novosibirskaja oblast) yra Rusijoje, Vakarų Sibire. Pietvakariuose ribojasi su Kazachija. Plotas 178 200 km². 2,62 mln. gyventojų (2009); gyvena daugiausia rusai (93,0 % srities gyventojų), yra vokiečių (1,8 %), ukrainiečių (1,3 %), totorių (1,0 %). Centras – Novosibirskas (1,38 mln. gyventojų, 2009; aglomeracijoje 1,47 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2009): Berdskas (94,5), Iskitimas (64,4), Kuibyševas (48,2). Miesto gyventojų 75,3 % (2008). Gyventojų vidutinis tankis 15 žm./km². Novosibirsko sritis suskirstyta į 30 rajonų. Sritis įkurta 1937.

Sritis įsikūrusi Vakarų Sibiro lygumos pietryčiuose. Didumą srities užima Vasiugano žemumos pietinė dalis ir Barabos žemuma; rytuose yra Salairo kalvagūbrio vakarinė dalis (didžiausias aukštis 498 m). Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –16 °C (pietuose) iki –20 °C (šiaurėje), liepos 18–20 °C. Per metus iškrinta 300–500 mm kritulių. Didžiausios upės – Obė (prie Novosibirsko užtvenkta – Novosibirsko tvenkinys), Irtyšiaus intakai – Omė, Tara. Daug ežerų (daugiausia Barabos žemumoje); didžiausi – Čianai (druskingas), Sartlanas, Ubinskojė, Uriumas. Apie 11 % srities teritorijos užima miškai: šiaurėje – taiga (daugiausia auga kėniai, eglės, pušys, kedrai), pietuose – lapuočių miškai ir miškastepė. Kasamos akmens anglys (Listviansko telkinys), yra naftos, gamtinių dujų, aukso, mineralinio vandens. Novosibirsko hidroelektrinė, Novosibirsko ir Barabinsko šiluminės elektrinės. Metalurgija, lėktuvų statyba ir remontas, staklių, tekstilės pramonė, elektros, žemės ūkio, kasybos mašinų, optikos prietaisų, žaislų gamyba, medienos ir metalo apdirbimo, chemijos (plastikų, farmacijos), elektrotechnikos, elektronikos, baldų, statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių, plytų, keramikos gaminių, cemento), tekstilės (trikotažo, medvilnės), siuvimo, odinės avalynės, maisto (alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, konditerijos, mėsos, pieno, žuvų apdorojimo) pramonė. Apdirbamosios pramonės didžiausi centrai – Novosibirskas, Berdskas, Iskitimas. Auginama kviečiai, avižos, miežiai, rugiai, ankštiniai augalai, soros, grikiai, bulvės ir kitos daržovės, linai, saulėgrąžos, pašariniai augalai, arbūzai (srities pietinėje dalyje). Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai. Laivuojama Obė. Per Novosibirsko sritį eina Transsibiro geležinkelis, Novosibirsko–Barnaulo geležinkelis ir plentas. Tolmačiovo tarptautinis oro uostas. Karačio balneologijos kurortas.

Lietuviai

Lietuvių gyvenamasis namas Baisogaloje (1969)

Lietuvių gyvenamasis namas Šeduvoje (1969)

1861 panaikinus baudžiavą valstiečiai, atsikėlę į Novosibirsko sritį, Ust-Izės upės krante įkūrė Ust-Izės bažnytkaimį (vienoje jo gatvėje gyveno 35 lietuvių šeimos). 1863–64 sukilėliai, atitremti iš Lietuvos, Novosibirsko srities Vengerovo apylinkėse įkūrė Baisogalos ir Šeduvos gyvenvietes. Apie 1880 į Baisogalos ir Šeduvos gyvenvietes atsikėlė lietuvių kolonistų. Novosibirsko srities Riamovajos kaime iš 85 ten gyvenusių šeimų 35 buvo lietuviškos. 1941 06 į Novosibirsko sritį atitremti 204 lietuviai. 1944–57 Kamyšlago lageryje kalėjo apie 850 lietuvių. Lietuvių tremties pagrindinės vietos Novosibirsko srityje buvo: Karasuko rajone – Karasukas ir F. Dzeržinskio tarybinis ūkis, Krasnozerskojės rajone – Krasnozerskojės, Oktiabrsko, Orechov Logo, Zaprudichos gyvenvietės ir Zaprudichos tarybinis ūkis, Novosibirskas; Ust-Tarkos rajone – Jelankos, Krasnaja Polianos, Murašų, Pokrovkos, Ust-Tarkos gyvenvietės, Kozino ir Pobedos tarybiniai ūkiai.