nozematòzė, medų nešančių suaugusių bičių invazinė liga. Sukelia mikrosporidijų 2 rūšys – Nosema apis ir Nosema cerana. Mikrosporidijos veisiasi bičių virškinamajame trakte (vystymosi ciklas 48–72 val.), pažeidžia viduriniąją žarnos dalį, ardo epitelines ląsteles, kenkia bičių mitybai, virškinimui. Medų nešančios bitės užsikrečia per maistą ir vandenį, užterštą sergančių bičių išmatomis. Dirvožemyje ir ant korių sporos gali išsilaikyti iki 2 metų. Sergančios suaugusios bitės viduriuoja, nusilpsta, skraido mažai arba visai neskraido, gyvena trumpiau. Medų nešančios bitės gali susirgti nozematoze pakartotinai. Tada liga pasireiškia sunkesne forma. Žiemą bitės viduriuoja, masiškai žūva. Bičių šeimos silpsta, skraidymo aktyvumas sumažėja 22–35 %, medaus rinkimas ir augalų apdulkinimas – 36–50 %. Suaugusios bitės blogai išsivysto, perų plotas sumažėja 4–8 kartus. Medų nešančios bitės dažniausiai suserga žiemą ir anksti pavasarį. Liga diagnozuojama pagal ligos simptomus ir virškinamojo trakto mikroskopinių tyrimų rezultatus. Sergančios bičių šeimų maisto atsargos papildomos baltymingu maistu. Bičių aviliai statomi saulėtoje vietoje, kad suaugusios bitės pradėjusios skraidyti galėtų pašalinti susikaupusias išmatas ir ligų sukėlėjus. Iš bičių avilių pašalinami koriai užteršti bičių išmatomis. Sergančios bičių šeimos perkeliamos į švarius avilius. Nozematosės profilaktikai žiemai paliekamos tik stiprios bičių šeimos ir joms sudaromos optimalios žiemojimo sąlygos.
1331