Nubija

Nùbija (iki 10 a. Kùšas, antikos autorių vadintas Nlo Etiòpija), Afrikos istorinė sritis. Apima teritoriją tarp Nilo 1‑o ir 6‑o slenksčių ir kiek toliau į pietus ir rytus palei Baltąjį ir Mėlynąjį Nilą, tarp Raudonosios jūros ir Libijos dykumos (dabar Nubijos šiaurinė dalis iki 2‑o slenksčio priklauso Egiptui, kita dalis – Sudanui).

Senovės laikai

Nuo seniausių laikų čia gyveno senovės egiptiečiams giminingos semitų-chamitų ir kušitų gentys. Ketvirtame–trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų jos daugiausia vertėsi gyvulininkyte. Senosios valstybės laikais (apie 2650–apie 2150 pr. Kr.) Egipto faraonai į Nubiją siuntė prekybines ir karines ekspedicijas, kurios čia ieškojo vergų, dramblio kaulo, kitų vertingų prekių. Šiaurės Nubijoje pradėjo kurtis egiptiečių gyvenvietės. Nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų iš pietų į Nubiją vis labiau skverbėsi negridų gentys. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje Nilo 3‑o slenksčio rajone jau kūrėsi vietos gyventojų ankstyvieji valstybiniai junginiai. Apie 16–15 a. žemes iki Nilo 4‑o slenksčio užkariavo Egiptas. Kraštą valdė jo vietininkas; plito egiptiečių kultūra. 11 a. pr. Kr. Nubija išsivadavo iš Egipto valdžios. Apie 8 a. pr. Kr. Nubijos teritorijoje susikūrė karalystė su sostine Napata (Napatos karalystė), kurios valdovas 8 a. pr. Kr. antroje pusėje užėmė Egiptą ir pradėjo jo XXV (etiopiškąją) dinastiją. 6 a. pr. Kr. antroje pusėje Napatos sostinė buvo perkelta į Meroję. Karalystė gyvavo iki 4 a. po Kristaus. 4 a. didesnioji Nubijos dalis atiteko Aksumo karalystei (susikūrė Etiopijos šiaurinėje dalyje). Per ją Nubijoje pradėjo plisti krikščionybė ir raštas.

Viduriniai amžiai

6 a., Aksumo valstybei susilpnėjus, Nubijoje susikūrė vietos gyventojų krikščioniškosios karalystės: šiaurėje – Mukūra (sostinė Senoji Dongola), pietuose – Aloja (sostinė Soba). 11 a.–13 a. pirmoje pusėje jos suklestėjo; prekiavo vergais, gyvuliais, geležimi, dramblio kaulu. Nuo 13 a. pabaigos į Nubiją pradėjo skverbtis arabai; pamažu pradėjo plisti ir jų kultūra, religija (islamas).

Naujieji laikai

16 a. pradžioje Aloją ir Mukūrą užkariavo arabai. 16 a. čia įsikūrė Sennaro sultonatas. Jį 1821–22 užėmė Egipto paša Muchamedas Alijus.