nubų kalbos

nùbų kabos, nubiẽčių kabos, Nilo‑Sacharos makrošeimos tamų nubų šeimos šaka. Vartojamos Šiaurės Sudane ir Pietų Egipte, istorinės Nubijos teritorijoje (iš viso kalbančiųjų apie 1 mln., 21 a. pradžioje). Skiriamos 3 grupės: Nilo, vidurio ir vakarų nubų kalbos. Nilo nubų kalboms priskiriama senoji nubų kalba (mirusi), dabartinė nubų kalba (500 000 vartotojų, skiriamos 2 pagrindinės tarmės: fadidžų ir mahasų), kenuzių dongolų kalba (360 000, visos vartojamos Egipte ir Sudane). Vidurio nubų kalbas sudaro kalnų nubų kalba (68 000 vartotojų Sudano Nubos kalnyno šiaurės vakariniuose rajonuose), haraza (vartota Sudano Harazos kalnuose Šiaurės Kordofano provincijoje), birgidų kalba (vartota Sudano Šiaurės Darfuro provincijoje, manoma, abi išnyko 20 a. pabaigoje). Vakarų grupei priklauso midubų kalba (65 000 vartotojų Sudano Pietų Kordofano provincijoje). Manoma, nubų kalbų protėvynė buvo Rytų Darfure, į vakarus nuo Nilo. Krikščioniškoje Nubijos karalystėje vartota senoji nubų kalba turėjo nubų raštą, paliko daug 8–15 a. rašytinių paminklų. Vardažodis be gramatinės giminės kategorijos, veiksmažodis turėjo 4 laikus (esamasis, 2 praeities ir būsimasis), 3 nuosakas (geidžiamoji, tariamoji, liepiamoji); daug skolinių iš senosios egiptiečių ir graukų kalbų. Dabartinė nubų kalba toninė, 2 tonai – aukštasis ir žemasis, skiriantys leksines ir gramatines žodžių reikšmes. Turi 5 ilgųjų ir trumpųjų balsių sistemą (uždarieji i, u, pusiau uždarieji e, o, atvirasis a). Žodžių ir formų daryboje dažna vidinė fleksija, sufiksacija. Vardažodis turi 3 linksnius. Dažniausia sakinio struktūra – veiksnys–papildinys–tarinys (SOV). Daug skolinių iš arabų kalbos. Nėra vienos rašto sistemos, tik pavieniai bandymai vartoti lotynišką, arabišką, senąjį nubų rašto variantus. Dauguma nubų nemoka rašyti gimtąja kalba – rašo, skaito ir kalba arabų kalba. 1987 išleista dabartinės nubų k. gramatika. Kitos nubų kalbos rašto neturi. Nykstančios, be oficialaus statuso, pamažu išstumiamos vis labiau plintančios arabų kalbos.

85