nudegimas

nudegmas (combustio), odos gleivinės ir gilesnių audinių sužalojimas. Nudeginti gali karštis (pvz., liepsna, karštas skystis ar garas, įkaitęs metalas), cheminės medžiagos (pvz., rūgštis, šarmas), elektros srovė, jonizuojančioji spinduliuotė. Dažniausiai nudega rankos ir kojos, rečiau liemuo ir galva, labai pavojingas veido ir krūtinės nudegimas. Pagal sužalojimo stiprumą skirstomas į I laipsnio (nudegusi vieta parausta, patinsta, ją perši ir skauda), II laipsnio (iškyla įvairaus dydžio skaidraus ar drumsto serozinio skysčio pripildytų pūslių, kurios kartais trūksta), III laipsnio (nudegusios vietos nekrozuoja viršutinis odos sluoksnis arba visa oda) ir IV laipsnio (suanglėja oda ir gilesnieji audiniai, kartais net kaulai). Nudegimas būna tuo sunkesnis, kuo ilgesnis žalojančiojo veiksnio poveikis ir kuo daugiau ploto yra nudegę. Ypač pavojinga nudegti naujagimiui, mažam vaikui, senam ir paliegusiam žmogui. Po II–IV laipsnio nudegimo, kai sužalota 15–20 % kūno paviršiaus, prasideda vadinamoji nudegimo liga. Nuo skausmo ligonį ištinka šokas. Po 1–3 dienų organizmą apnuodija audinių irimo produktai – prasideda toksemija, ji trunka apie mėnesį. Pažeidžiama kepenys, inkstai, širdies ir kraujagyslių sistema, pakinta kraujo sudėtis, gali būti kraujo užkrėtimas. Teikiant pirmąją pagalbą nuo apdegusių vietų pašalinami sudegę ar chemine medžiaga sumirkę drabužiai. Kai nudegimas yra I laipsnio, odą pakanka nuvalyti spiritu, degtine ar kitu dezinfekuojamuoju skysčiu. Esant II ar III laipsnio nudegimui sužalota vieta uždengiama sausu steriliu tvarsčiu ir ligonis gabenamas į ligoninę. Nudegus koncentruota rūgštimi sužalota vieta plaunama 3 % geriamosios sodos tirpalu, nudegus koncentruotu šarmu – 2–3 % acto ar citrinų rūgšties tirpalu. Nudegimas gydomas antibakteriniais tepalais uždaru (sutvarsčius), kartais atviru būdu, antibiotikais, antihistamininiais vaistais, purškiama aerozoliais. Žuvę audiniai šalinami, vėliau persodinama oda. Kai nudegimas gilus, daroma plastinė operacija.