nukentjusysis, nusikaltimo auka. Pagal 1985 11 29 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaraciją Dėl pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia aukoms nukentėjusiuoju laikomas asmuo, kuriam individualiai ar kolektyviai, pažeidžiant galiojančius nacionalinius baudžiamuosius įstatymus, įskaitant ir draudžiančius nusikalstamą piktnaudžiavimą valdžia, veikimu ar neveikimu buvo padaryti nuostoliai, tarp jų – sveikatos sutrikdymas arba neturtinė žala, emociniai išgyvenimai, turtinė žala arba iš esmės pažeistos pagrindinės žmogaus teisės. 2001 05 12 Europos Sąjungos Tarybos sprendime Dėl nusikaltimo aukų padėties baudžiamajame procese nukentėjusysis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris tiesiogiai ar dėl neveikimo patyrė fizinę, psichinę žalą, emocinius išgyvenimus ar ekonominius nuostolius.
LIETUVOJE pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusysis baudžiamajame procese gali turėti dvigubą statusą – pateikęs civilinį ieškinį nukentėjusysis gali būti pripažintas ir civiliniu ieškovu. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimama gavus reikiamą prašymą arba pačių teisėsaugos pareigūnų iniciatyva, jiems patiems nustačius, kad yra pagrindo fizinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju asmuo gali būti pripažintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, fizinės ir psichinės būsenos, pilietybės ir kitų aplinkybių. Nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams baudžiamajame procese privalomai atstovauja atstovas, paskirtas pagal įstatymą. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę teikti įrodymus, prašymus, pareikšti nušalinimus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmus, teismo nuosprendį ar nutartį, pasakyti baigiamąją kalbą. Šios teisės iš esmės sutampa su analogiškomis įtariamojo teisėmis. Teismo proceso metu nukentėjusysis, be minėtųjų teisių, turi teisę teikti reikšmingus bylai nagrinėti dokumentus ir daiktus. Šios teisės iš esmės sutampa su analogiškomis kaltinamojo teisėmis. Nukentėjusysis baudžiamajame procese privalo vykdyti pareigas: duoti parodymus, prisiekti ir kaip liudytojas atsakyti už melagingus parodymus, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus. Tam tikrose nusikalstamų veikų kategorijose (nusikaltimai žmogaus sveikatai ar laisvei, plėšimas ir kita) ikiteisminio tyrimo metu negalima apsieiti be nukentėjusiojo parodymų, todėl jis apklausiamas kaip liudytojas, jam suteikiamos liudytojo teisės ir pareigos. Nukentėjusysis teisme yra ir kaltinamoji šalis, ir liudytojas, taip pat jis yra įrodomosios informacijos šaltinis.
1431