nukleosomà (lot. nucleus – branduolys + gr. sōma – kūnas), elementarus ir pagrindinis kartotinis eukariotų chromosomos (chromatino) sandaros vienetas, deoksiribonukleorūgšties (DNR) ir chromatino baltymų histonų kompleksas. Keturių tipų histonai (H3, H4, H2A, H2B) po dvi molekules sudaro nukleosomos šerdį, lęšio (ritinio) pavidalo struktūrą, apie kurią 1,75 karto vyniojasi DNR molekulės siūlas. Vieną nukleosomą su kita jungia DNR atkarpa, vadinama jungtuku. Prie jo prisijungęs dar vienas histonas H1. Jungtuko dydis įvairus – 8–114 bazių porų. Tai lemia visos nukleosomos DNR ilgį, kuris vidutiniškai yra apie 200 bazių porų. Nuo nukleosomos priklauso chromatino kondensacija ir aktyvumas: aktyviame chromatine nukleosomų šerdys viena nuo kitos labai nutolusios, o neaktyviame, labai kondensuotame chromatine – glaudžiai išsidėsčiusios net keliomis eilėmis.
3163