Numantijos karas

Numántijos kãras, Pirėnų pusiasalio genčių (keltiberų) sukilimas prieš Romos valdžią (143–133 pr. Kr.). Centras – Numantijos miestas; iš čia sukilimo pavadinimas. Prasidėjo 143 prieš Kristų. 143–140 pr. Kr. Romos kariuomenė (20 000 žmonių) apgulė Numantiją, bet pati buvo apsupta ir priversta kapituliuoti. Pagal susitarimą romėnai gavo teisę laisvai pasitraukti, bet, mainais už tai, turėjo palikti visą stovyklos turtą. Romos senatas šio susitarimo nepatvirtino ir įsakė pagal paprotį romėnų kariuomenės vadą išduoti priešui. Keltiberai, siekiantys taikos, atsisakė šių sąlygų. Roma vėl atnaujino karą, bet ilgą laiką geresnių rezultatų nepasiekė. 134 pr. Kr. rudenį jos kariuomenė (60 000 žmonių) vėl apsupo Numantiją (ją gynė apie 4000 žmonių) ir po beveik metus trukusios apgulos ją paėmė ir sugriovė.