numizmãtika (pranc. numismatique < lot. numisma < gr. nomisma – moneta), pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, jų gamybos istoriją, pinigų apyvartą pagal daiktinius ir rašytinius paminklus. Kartais laikoma savarankišku mokslu. Monetos tiriamos ir kaip amatų, meno kūriniai. Tiriamos monetos (t. p. jų kompleksai, pirmiausia monetų lobiai), monetiniai lydiniai, popieriniai pinigai. Numizmatika susijusi su kitomis mokslo šakomis: ūkio ir finansų, meno, technikos istorija, chronologija, heraldika, mitologija, paleografija, sfragistika, ikonografija. Išskiriamos numizmatikos kryptys: egzonumija (žetonų ir kitų į monetas panašių metalinių pinigų tyrinėjimas), bonistika, skriptofilija (vertybinių popierių tyrinėjimas), faleristika. Radinių kartografavimas (numizmatinė topografija) leidžia nustatyti kai kurių monetų serijų paplitimą, nustatyti prekybinius ryšius, kelius.
18 a. pradžioje numizmatika buvo dėstoma Hallės universitete. Mokslinės numizmatikos įkūrėju laikomas Vienos numizmatas Josephas Hilarius Eckhelis, kuris parašė veikalą apie antikines monetas Mokslas apie senas monetas (Doctrina nummorum veterum 8 tomai 1792–98). Mokslu numizmatika tapo 19 amžiuje. 1904 Arnoldas Luschinas von Ebengreuthas įvardijo numizmatikos tyrimo pagrindinį objektą – monetų ir pinigų istoriją, numizmatiką apibrėžė kaip savarankišką mokslą.
Veikia Stokholmo universiteto Archeologijos ir antikos studijų departamento Numizmatikos institutas (Numismatiska forskningsgruppen), Vienos numizmatikos ir pinigų istorijos institutas (Institut für Numismatik und Geldgeschichte) prie Vienos universiteto. Numizmatikos kursai skaitomi Oksfordo, Berlyno, Braunschweigo, Göttingeno, Frankfurto prie Maino, Heidelbergo, Prahos ir kituose Europos universitetuose.
Numizmatika Lietuvoje
Lietuvoje numizmatika pradėta domėtis 18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje. 1869 A. H. Kirkoras pasiūlė lietuvišką numizmatiką nagrinėti atskirai nuo lenkiškosios. Apie Lietuvoje rastus pinigus rašė T. Czackis, J. Lelewelis, E. Tiškevičius, Ignacy Zagórskis; T. Narbutas domėjosi monetomis, bet dėl mokslinio pasirengimo stokos aprašė daug falsifikatų. 1904 išspausdinta pirmoji pinigams skirta lietuviška knyga – K. Stikliaus Pinigai, jų išsiplėtimas ir dabartinis stovis. 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje imta tirti Piastų ir Jogailaičių monetas (K. Stronczyńskis), ankstyvąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetas ir lydinius (Wiktoras Wittygas), Vilniaus monetų kalyklos istoriją (Michałas Grażyńskis, Sewerynas Tymenieckis), pinigų kalybą Lietuvoje (A. H. Kirkoras). Lietuviškos monetos aptariamos ir viename stambiausių numizmatikos veikalų – E. Czapskio‑Hutteno 5 tomų kataloge. 1875 išleista Juozapo Tiškevičiaus knyga, skirta vien LDK monetoms. 20 a. pradžioje veikalų apie LDK lydinius ir monetas, Vilniaus monetų kalyklą paskelbė M. Gumowskis. Kitų šalių tyrinėtojai rašė apie monetinius lydinius (A. Iljinas), Prahos grašius Lietuvoje (A. Siversas), ankstyvąsias LDK monetas (Sergejus Čižovas, Vladislavas Darkevičius, R. Kiersnowskis, Nadežda Soboleva), Lietuvos monetinių lydinių klasifikaciją ir topografiją (Germanas Fedorovas, Marina Sotnikova), LDK monetų radinius Baltarusijoje (Valentinas Riabcevičius), LDK piniginių sistemų raidą (Šamilis Bektinejevas). Buvo leidžiami monetų katalogai, kuriuose minimos ir LDK monetos (Andrzejus Białkowskis ir T. Szwejceris, Edmundas Kopickis).
Tarp nepriklausomos Lietuvos (1918–40) tyrinėjimų minėtini P. Karazijos veikalai apie Ribiškių lobį, pirmąsias kaldintas lietuviškas monetas. Įvairiais numizmatikos klausimais rašė A. Moravskis, V. R. Jurgutis, A. M. Račkus, J. Karys, kuris po II pasaulinio karo Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido numizmatikos terminų žodyną, veikalų apie senąsias Lietuvos monetas ir 1918–40 Lietuvos pinigus.
SSRS okupacijos laikotarpiu apie numizmatiką rašė meno istorikai, archeologai, atsirado profesionalių numizmatikos tyrinėtojų. Buvo tiriama monetų kalyklų veikla Jono Kazimiero valdymo metais (Stasys Janušonis, E. Laucevičius), LDK monetinių lydinių ir ankstyvųjų monetų topografija (A. Tautavičius), Prahos grašių apyvarta (Stasys Janušonis), vėlyvojo geležies amžiaus pinigų apyvarta (Zenonas Duksa), LDK monetų radiniai kapavietėse (V. Urbanavičius), 17–18 a. monetų lobiai, saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Zenonas Duksa), pinigų pavadinimai LDK raštvedyboje (Zoja Daunienė), pradėti skelbti muziejų numizmatiniai fondai. Vilniaus universitete pradėta dėstyti numizmatiką, pirmąsyk Lietuvos istorijoje išleista numizmatikos mokomoji knyga (M. Michelbertas). Baltijos valstybių pinigų katalogų, kuriuose minimi ir LDK pinigai, Stokholme išleido Aleksandras Platbarzdis.
Numizmatikos tyrinėjimai ypač išplėtoti Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleisti LDK monetų katalogai (E. Ivanauskas, S. Sajauskas ir Domininkas Kaubrys), išsamiau metrologiškai tirti lietuviški monetiniai lydiniai ir monetos (E. Ivanauskas, Mikelis Balčius), paskelbtas ypač vertingas Vilniaus žemutinės pilies lobis, parašyta Lietuvos numizmatikos bibliografija (Eduardas Remecas), aptarti monetų lobiai ir monetos iš Lietuvos kapinynų, Vilniaus monetų kalyklos veikla (E. Ivanauskas), Lietuvos popierinių pinigų istorija (Rūta Kuncienė), 1917–21 Lietuvos ypatingųjų aplinkybių pinigai (Aleksandras Kubilas), Lietuvos pinigai 1914–44 (V. Terleckas).
Vyksta diskusija dėl pirmųjų LDK monetų chronologijos (Vytautas Aleksiejūnas, E. Ivanauskas, A. Luchtanas, Eduardas Remecas, S. Sajauskas, V. Terleckas). Tiriama Romos imperijos ir Bizantijos monetos (M. Michelbertas), Prahos grašiai LDK piniginėje apyvartoje (Vytautas Smilgevičius), monetų rinkinių, kalyklų istorija (Dalia Grimalauskaitė).
Lietuvos nacionalinis muziejus leidžia metraštį Numizmatika (nuo 2000, iki 2017 išleista 17 tomų), surengta mokslinių konferencijų (2006, 2012).
Lietuvos numizmatikos tyrinėtojai priklauso Baltijos šalių numizmatų asociacijai (įkurta 2005; nuo 2006 Tarptautinės numizmatų komisijos narė).
L: M. Michelbertas Lietuvos numizmatikos įvadas Vilnius 1989; S. Sajauskas, D. Kaubrys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika d. 1 Vilnius 1993, d. 2 Kaunas 2006; E. Ivanauskas Lietuvos pinigų lobiai. Paslėpti 1390–1865 metais Vilnius 1995; R. Kuncienė Lietuvos pinigai /1915–1941/. Katalogas Vilnius 1995; E. Remecas Lietuvos numizmatikos bibliografija 1815–1999 Vilnius 2001; Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis Vilnius 2003; Numizmatikos rinkiniai: istorinės Lietuvos ir su ja susijusių šalių paveldas Vilnius 2015; A. Dulkys, J. Galkus, S. Sajauskas Lietuvos monetos Vilnius 2006; S. Sajauskas Pinigų istorija Vilnius 2011 22015; D. Grimalauskaitė, E. Remecas Pinigai Lietuvoje Vilnius 2016; S. Sajauskas Lito istorija Vilnius 2017; F. Friedensburg Die Münze in der Kulturgeschichte Berlin 1926; A. Luschin von Ebengreuth Allgemeine Münzkunde und Geldgeschichte München–Berlin 1926; A. Suhle Die Münze Berlin 1969; Ph. Grierson Numismatics London–Oxford–New York 1975; E. Ivanauskas, R. Douchis Coins of Lithuania 1386–1707 Kaunas 1999.
869