Nunadievis

Nùnadievis, lietuvių dievas. Paminėtas Haličo-Voluinės metraštyje tarp karaliaus Mindaugo slapta garbintų dievų. Pirmojoje metraščio pastaboje vadinamas pirmuoju karaliaus Mindaugo dievu. A. Brückneris laikė Nunadievį ir Andają (dievų sekoje abu minimi pirmieji) sėkmės, likimo dievais. A. J. Mierzyńskis Nunadievį apibrėžė kaip namų dievą, jo vardą kildino iš žodžių namas ir dievas. V. Toporovo nuomone, Nunadievis buvo lietuvių dangaus dievas. Pagal trinarę G. Dumézilio indoeuropietiškų dievų funkcijų klasifikaciją, šiam dievui priklausė svarbiausioji – juridinė – funkcija; kai kurių tyrinėtojų nuomone, todėl jis ir galėjo būti įvardytas pirmuoju tarp karaliaus Mindaugo garbintų dievų. N. Vėliaus manymu, Jono Malalos kronikos slaviškojo vertimo intarpe (1261) vietoj Nunadievio minimas Andajas (Andajus), o 15 a. istoriko J. Długoszo veikale Lenkijos istorija (Historia Polonica) minimas Jupiteris maždaug atitinka Ipatijaus metraščio Nunadievį. Haličo-Voluinės metraštyje ir Malalos kronikos slaviškojo vertimo intarpe Nunadievis (kaip ir kiti lietuvių dievai) tik paminėtas, jo funkcijos aiškiai neapibrėžtos; manoma, slaviškojo vertimo intarpe dievų vardai galėjo būti iškreipti. G. Beresnevičiaus teigimu, Nunadievis (Andajas) laikytinas aukščiausiuoju dievu, jo vardai – vieno Dangaus dievo eufemizmai. Folklore jį atitinka Dievas, Dievas senelis. Dievų dvivardystė aiškinama keliais būdais: dievai galėjo turėti kelis vardus, įvairiuose Lietuvos regionuose jie galėjo būti vadinami vietos tarme, tai lėmė dievų vardų tabuizacija. N. Vėliaus nuomone, du vardai atspindi dievų-valdovų dvilypumą: Nunadievis yra aukščiausiasis dievas, o Andajas atlieka maginę funkciją.