nuobodulys

nuobodulỹs, nemaloni psichikos būsena, pasireiškianti nepasitenkinimu, susierzinimu, beprasmybės, nevilties jausmais. Būdingas tik žmonėms. Nuobodulį dažniausiai sukelia neįdomi, dvasiškai skurdi aplinka, nesudėtinga ir monotoniška veikla, paviršutiniškas arba formalus bendravimas, tai yra situacijos, kurios neleidžia žmogui patenkinti daugelio dvasinių poreikių. Dažnai kyla, kai žmogaus gebėjimai yra didesni, nei reikalauja jo aplinka arba konkreti situacija, esant motyvacijos trūkumui. Ilgalaikis nuo situacijos nepriklausantis nuobodulys gali būti depresijos požymis (dažniausiai būna ne bloga nuotaika, bet susidomėjimo praradimas visa veikla, kuri anksčiau atrodė svarbi ir įdomi). Apėmus nuoboduliui subjektyvi laiko tėkmė sulėtėja arba visai sustoja. Kaip psichofiziologinė gynybinė reakcija į nuobodulį gali atsirasti mieguistumas, nuovargis, fizinis silpnumas. Nuobodulys yra svarbi darbo psichologijos problema, nes jis dažnai kyla dėl didelės darbo specializacijos, mechanizacijos ir automatizacijos. Egzistencinės psichoterapijos kūrėjai nuobodulį laiko viena svarbiausių šių laikų žmogaus problemų, civilizacijos sukeltu egzistencinių neurozių požymiu.