nuodngieji augala, augalai, visose ar tik pavienėse dalyse sukaupiantys nuodingųjų junginių. Dažniausi augalų gaminami nuodai yra alkaloidai, glikozidai, saponinai, kai kurios organinės rūgštys, albuminai.
Vieni nuodingieji augalai nuodinguosius junginius kaupia visose augalo dalyse (pvz., dėmėtoji mauda, nuodingoji šunpetrė, paprastoji pakalnutė, šlakinė kregždūnė), kiti daug nuodų sukaupia tik šakniastiebiuose (pvz., nuodingoji nuokana, kelminis papartis), sėklose (pvz., juodoji drignė, paprastoji durnaropė), vaisiuose (pvz., keturlapė vilkauogė, paprastasis žalčialunkis, vaistinė baltašaknė, paprastasis karklavijas).
vaistinė šunvyšnė – nuodingas augalas, kuriame kaupiasi daug alkaloido atropino
šlakuotasis aronas – nuodingas augalas
Pasaulyje yra daugiau kaip 1600 labai nuodingųjų augalų. Augalų gaminamos ir kaupiamos nuodingosios medžiagos skirtingai veikia įvairių grupių organizmus. Poveikis priklauso ir nuo organizmų prisitaikymo misti tam tikrų rūšių augalais. Pagal poveikį organizmams nuodingieji augalai skirstomi į nuodingus bestuburiams ir stuburiniams gyvūnams. Daugeliui bestuburių gyvūnų nuodingi apie 40 rūšių augalai (pvz., kamparinis cinamonas, raudonasis miramedis, kartusis musmedis, pajūrinis sotvaras). Stuburiniams gyvūnams stipriai nuodingi daugiau kaip 1500 rūšių augalai. Iš jų apie 10 rūšių nuodingi paukščiams (pvz., blyškusis barškūnis, raudonoji agatpupė, krūmokšninė indigažolė), apie 40 rūšių – žuvims (pvz., skiautėtalapė adenija, paprastasis deris, kvaitulinis šlaistis, nuodingoji žuvėžuda). Daugiausia žinduoliams nuodingųjų augalų yra bulvinių, karpažolinių, pupinių, stepukinių, vėdryninių ir kitose šeimose.
Lietuvoje savaime auga 120 rūšių nuodingųjų augalų, dar apie 200 rūšių introdukuoti, dauguma jų – dekoratyviniai (pvz., rudeninis vėlyvis, vaistinė šunvyšnė, baltasis čemerys, pilkalapis skaistenis).
849