nuod liáukos, specializuoti gyvūnų organai, gaminantys nuodus. Nuodų liaukas turi dauguma nuodingųjų gyvūnų. Nuodus gyvūnai naudoja gynimuisi ir puolimui. Acoela ir Polycladida genčių turbeliarijos, skorpionai, vorai, lūpakojai, vabzdžiai turi daugialąstes nuodų liaukas. Nemertinų nuodingą sekretą išskiria straublio užpakalinės dalies liaukinis epitelis. Terebra ir Conus genčių galvakojų moliuskų nuodų liaukos atsiveria į nuodingųjų dantų kanalus, aštuonkojų seilių liaukų užpakalinė pora išskiria nuodingą sekretą. Nuodų liaukas turi ne tik bestuburiai, bet ir stuburiniai gyvūnai (kai kurie apskritažiomeniai, žuvys, varliagyviai, ropliai ir žinduoliai). Jūrinių nėgių, salamandrų, tritonų, varlių, rupūžių nuodų liaukos yra odoje, gyvačių, driežų – nuodinguosiuose dantyse. Įvairių rūšių gyvūnų jautrumas tų pačių nuodų liaukų sekretams yra nevienodas. Pavyzdžiui, tas pats gyvatės barškuolės nuodų kiekis mirtinas 24 šunims, 60 arklių, 600 triušių, 800 pelių, 2000 jūrų kiaulyčių, 300 000 balandžių. Nevienodas jautrumas yra vienos gyvūnų rūšies įvairių kitų gyvūnų rūšių nuodams (kiaulės mažai jautrios barškuolės nuodams, ežiai – paprastosios angies, dykumų graužikai – skorpionų nuodams). Žmonės ir gyvūnai gali priprasti prie nuodų, kurie mažomis dozėmis patenka į jų organizmą. Gyvačių, bičių ir kai kurių kitų gyvūnų nuodų liaukų gaminami nuodai yra naudojami gydymui.
1331