núokana (Cicuta), salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 10 rūšių. Nuokana paplitusi Šiaurės pusrutulio vėsaus ir vidutiniškai šilto klimato srityse.
Daugiametė žolė stačiu tuščiaviduriu stiebu. Liemeninė šaknis gumbiškai sustorėjusi, jos vidus su skersinėmis pertvaromis suskirstyta ertme. Lapai 2–3 kartus plunksniški. Viršūninės lapų skiltys lancetiškos, su paprastais arba pjūkliškais danteliais. Žiedai susitelkę į sudėtinius skėčius. Vainiklapiai balti arba žalsvi, beveik apskriti. Vaisius – beveik rutuliškas ar kiaušiniškas skeltavaisis. Sėklos plokščios. Nuokana auga vandens telkinių pakrantėse, pelkių pakraščiuose, šlapiose pievose. Visų rūšių, ypač gumbinė nuokana (Cicuta bulbifera), kaliforninė nuokana (Cicuta douglasii), dėmėtoji nuokana (Cicuta maculata) ir nuodingoji nuokana (Cicuta virosa) yra labai nuodingos dėl jose esančio nervus veikiančio cikutotoksino. Nuodingoji nuokana naudojama homeopatijoje. Lietuvoje savaime paplitusi 1 rūšis – nuodingoji nuokana. Gana dažna.
nuodingoji nuokana
849