Nuolatnė Tarýba (lenk. Rada Nieustająca), 1775–89 ir 1793–94 Abiejų Tautų Respublikos vykdomosios valdžios institucija.
Susidėjo iš Abiejų Tautų Respublikos valdovo (jis buvo Tarybos pirmininkas), 18 senatorių ir 18 bajorų atstovų (po 9 nuo Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės), renkamų Seimo. Kiekvienas naujas Seimas perrinkdavo trečdalį Tarybos narių.
Taryba turėjo 5 departamentus, vadovaujamus ministrų: užsienio reikalų, policijos (geros tvarkos), kariuomenės, teisingumo, iždo. Jie tvarkė einamuosius reikalus ir teikdavo siūlymų Tarybos plenumui svarbiais klausimais.
Nuolatinė Taryba vadovavo valstybės vykdomosios valdžios institucijoms. Turėjo įstatymų interpretacijos teisę: jos įstatymų aiškinimas buvo privalomas teismams ir visoms valstybės institucijoms. Ginčus tarp Nuolatinės Tarybos ir kitų centrinės valdžios institucijų sprendė Seimas.
Nuolatinė Taryba varžė Abiejų Tautų Respublikos valdovo valdžią, bajorų savivalę, pagerino valstybės administravimą. Teigiamą reikšmę miestams plėstis turėjo jos priimtas įstatymas dėl jurisdikų panaikinimo. 1776 buvo atimta Magdeburgo teisė iš tų miestų, kurie buvo pripažinti nuskurdusiais. Buvo įvesti generaliniai muitai ir panaikintos privilegijos, leidžiančios nemokėti muitų bajorams, panaikinti vidaus muitai; tuo stengtasi taisyti pašlijusius valstybės finansinius reikalus, tai pagyvino ir išplėtė vidaus rinką. Remiantis didžiausio palankumo principu buvo sudarytos prekybos sutartys su gretimomis valstybėmis. 1775 uždrausta valdovui savo nuožiūra dalyti dvarus. Vyriausybė vykdė merkantilizmo politiką, bet silpnai ir nenuosekliai. Nuolatinė Taryba neturėjo plačios ir aiškios ekonominės programos. Dėl valstybinio aparato silpnumo Nuolatinės Tarybos nutarimai buvo lėtai įgyvendinami, bet jos veikla teigiamai paveikė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomiką, skatino ūkio kapitalistinę raidą.
Nuolatinės Tarybos 1776–1782 metų nutarimų rinkinio antraštinis lapas (1785, Varšuva; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Nuolatinės Tarybos 1776–1782 metų nutarimų rinkinio antraštinis lapas (1785, Varšuva; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Didelę įtaką Tarybai darė Rusijos pasiuntinys Otto Magnusas von Stackelbergas. Per Nuolatinę Tarybą Rusija siekė sustiprinti savo įtaką Abiejų Tautų Respublikoje. Ketverių metų seimas (1788–92) 1789 Nuolatinę Tarybą panaikino.
Bendros Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijai centro valdžios institucijos buvo sukurtos pagal 1791 Gegužės trečiosios konstituciją. Mažesnio narių skaičiaus (24 vietoj 36) Nuolatinę Tarybą 1793 atkūrė Abiejų Tautų Respublikos Seimas Gardine. Nuolatinė Taryba nustojo veikti prasidėjus 1794 sukilimui.
1164