nuolatnis gliukòzės jutklis, medicininis prietaisas, skirtas nuolatiniam gliukozės kiekiui kraujuje stebėti. Dažniausiai naudojamas sergant cukriniu diabetu. Nuolatinis stebėjimas leidžia ištirti, kaip gliukozės kiekis kraujuje reaguoja į insuliną, fizinį krūvį, maistą ir kitus veiksnius. Papildomi duomenys gali būti naudingi nustatant tinkamus insulino dozavimo santykius valgant ir koreguojant hiperglikemiją.
nuolatinis gliukozės jutiklis ir jutiklio skaitytuvo ekranas
Nuolatinio gliukozės jutiklio sistemą sudaro: jutiklis (sensorius), esantis po oda (įdurtas arba implantuotas) ir turintis tiesioginį kontaktą su audinių skysčiu; siųstuvas, perimantis jutiklio generuojamą elektrinį signalą ir perduodantis jį skaitytuvui (tai gali būti specialus prietaisas, išmanusis telefonas ar išmanusis laikrodis su įdiegta specialia programėle). Skaitytuvo ekrane jutiklio duomenys vaizduojami kaip gliukozės kreivė, kurioje rodoma momentinė gliukozės kiekio kraujuje reikšmė ir rodyklė, žyminti kitimo kreivę (gliukozės kiekis kraujuje lėtai ar staigiai kyla, lėtai ar staigiai krinta, yra stabilus). Sukauptus duomenis galima analizuoti statistiniais metodais, kaip ataskaitas pateikti gydančiam gydytojui. Pirmieji nuolatiniai gliukozės jutikliai buvo sukurti 20 a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jie buvo didesni, sudėtingesni naudoti. Technologijų pažanga leido pagerinti jutiklius, jų tikslumą ir patogumą. Dažnai nuolatinis gliukozės jutiklis integruojamas su insulino pompa.