Nuolatnis tarptautnio teisingùmo tribunõlas (Permanent Court of International Justice), Hãgos tribunõlas, Tautų Sąjungos įkurtas tarptautinis teismas, veikęs 1922–1945 Hagos taikos rūmuose. Pirmasis nuolatinis tarptautinis tribulonas, turintis bendrą jurisdikciją ir palengvinęs tarptautinės teisės įvairių aspektų išaiškinimą ir plėtotę. Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas buvo nepriklausoma institucija, bet finansuojama Tautų Sąjungos.
Įsteigimas ir veikla
Šio Tribunolo įsteigimą numatė Versalio sutartis. Tautų Sąjungos statutas (priimtas 1920 12 13 Ženevoje) nurodė, kad Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas turės išklausyti ir išnagrinėti šalių narių pateiktus tarptautinius ginčus, pateikti patariamąsias nuomones ir konsultacines išvadas bet kuriuo klausimu, iškeltu Tautų Sąjungos tarybos ar asamblėjos. Spręsdamas tarptautinius ginčus Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas vadovavosi Statutu ir Procedūrų taisyklėmis. Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas turėjo nuolatinį registrą, juo remdamasis bendravo su tarptautinėmis organizacijomis ir vyriausybėmis. Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo procedūros ir sprendimai buvo vieši ir atviri visuomenei.
Taikos rūmai (Vredespaleis) Hagoje, kuriuose 1922–1945 buvo įsikūręs Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas (1913, architektas L. Cordonnier)
Teisėjų rinkimas
Tautų Sąjungos taryba ir asamblėja rinkdavo 11 nuolatinių ir 4 pavaduojančius teisėjus 9 metų kadencijai su teise būti perrinktiems. Kandidatai turėjo surinkti absoliučią balsų daugumą. Surinkus vienodai balsų teisėju tapdavo vyresnis amžiumi kandidatas. Tokia balsavimo sistema nepasiteisino, todėl po 3 bandymų teisėjus buvo imta rinkti bendroje Tautų Sąjungos konferencijoje. Ginčo šaliai, neturinčiai Tribunole savo nacionalinio teisėjo, buvo leidžiama skirti teisėją ad hoc (tam tikslui), turintį tokias pat teises kaip ir kiti Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo teisėjai. Bylose, susijusiose su darbu, tranzitu ir susisiekimu, patariamuoju balsu galėjo dalyvauti 4 techniniai asesoriai. Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo teisėjams buvo taikomi diplomatiniai imunitetai ir privilegijos.
Pirmasis susirinkimas, nagrinėtos bylos
Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas pirmą kartą susirinko 1922 01 30 Hagos taikos rūmuose. 1922–1940 Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas nagrinėjo Tautų Sąjungos narių ginčų 29 bylas, kelis šimtus sutarčių ir deklaracijų, pateikė 27 patariamąsias nuomones. Sprendimai buvo priimami teisėjų balsų dauguma. Dauguma ginčų buvo susiję su Pirmojo pasaulinio karo padariniais (pvz., Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ginčai dėl Maroko ir Tuniso kolonijų pilietybės, Danijos ir Norvegijos teritorinis ginčas dėl Pietų Grenlandijos). 1939 Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo kompetenciją buvo pripažinusios 65 pasaulio valstybės.
Tribunolo panaikinimas
1940 Vokietijai okupavus Nyderlandus Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo veikla buvo sustabdyta, Tribunolas oficialiai panaikintas 1945.
1946 vietoj Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo Jungtinės Tautos įkūrė Tarptautinį Teisingumo Teismą.
Prezidentai
1
Su Lietuva susijusios bylos
Lietuvai ad hoc teisėjo teisėmis 1931 Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo geležinkelių byloje Tribunole atstovavo V. Stašinskas (priimta konsultacinė išvada, kad Lietuva turi teisę nepraleisti per savo teritoriją Lenkijos transporto), 1932 Antantės ir Klaipėdos krašto byloje (konsultacinė išvada, kad Klaipėdos krašto gubernatorius turi teisę atšaukti krašto Direktorijos pirmininką) ir 1939 Lietuvos ir Estijos byloje dėl Panevėžio ir Saldutiškio geležinkelio nuosavybės (išvada, kad bylą turi spręsti Lietuvos, o ne tarptautinis teismas) – M. P. Römeris.
Veikalas
D. Krivickas 1935 išleido veikalą Nuolatinis tarptautinio teisingumo tribunolas.
2271