núoma, materialiojo turto perdavimas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims laikinai naudoti ir valdyti arba tik naudoti už sutartą ar įstatymo nustatytą atlygį. Nuomos objektas gali būti tik nesunaudojamieji daiktai, tai yra ilgą laiką neprarandantys savo vartojamųjų savybių naudojant juos pagal paskirtį (įstatymai gali nustatyti daiktų rūšis, kurių nuoma draudžiama arba ribojama). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas), kuriai priklauso daiktas, įsipareigoja perduoti kitai šaliai (nuomininkui), kuri ketina jį naudoti savo asmeniniams, namų ūkio, verslo ar kitiems poreikiams tenkinti, tinkamą naudoti pagal paskirtį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį pinigais (nuompinigiai) ar natūra (natūrinė nuoma) ir pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus grąžinti daiktą nuomotojui. Nuomotojas lieka teisėtas daikto savininkas, nuomininkas gali naudoti daiktą tik sutartyje nustatytomis sąlygomis ir negali juo laisvai disponuoti (pavyzdžiui, jį parduoti, įkeisti, padovanoti). Nuomotojas atsako už daikto kokybę tuo momentu, kai jis perduodamas naudoti nuomininkui. Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą (nuomotojas turi teisę tikrinti, kaip jis naudojamas), atlyginti daikto išlaikymo išlaidas (pavyzdžiui, komunalinius mokesčius už gyvenamąsias patalpas), prireikus – ir nuostolius, susijusius su daikto praradimu ar jo būklės pablogėjimu dėl nuomininko kaltės. Išnuomoto daikto einamąjį remontą savo lėšomis dažniausiai turi daryti nuomininkas, o kapitalinį remontą – nuomotojas. Išsinuomoto daikto teikiamos pajamos, produkcija, vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso nuomininkui. Nuomininkas, kuris tvarkingai vykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis toliau nuomoti daiktą. Pasikeitus nuomotojui (pavyzdžiui, mirus fiziniam asmeniui, pertvarkius juridinį asmenį, kuriam priklausė nuomojamas daiktas) nuomos sutartis lieka galioti, jeigu ji buvo nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Kai nuomininkas fizinis asmuo miršta, išsinuomoto daikto nuomos teisę paveldi jo įpėdiniai. Nuomotojo rašytiniu sutikimu iš jo išsinuomotą daiktą nuomininkas turi teisę išnuomoti trečiajam asmeniui – subnuomininkui (subnuoma). Kitos specifinės nuomos rūšys – lizingas, emfiteuzė. Nuomodamas automobilius ir kitas transporto priemones nuomotojas gali papildomai teikti nuomininkui jų vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Išnuomojant įmonę kaip turtinį kompleksą nuomininkas laikinai perima ir įmonės materialųjį turtą, ir jos intelektinę nuosavybę, apyvartines lėšas, turtines teises ir pareigas tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, skolas). Gyvenamųjų patalpų nuomininkai gali būti tik fiziniai asmenys arba tokie juridiniai asmenys, kurie išnuomotą gyvenamąją patalpą naudoja fiziniams asmenims apgyvendinti. Nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos taip pat taikomos bendrabučių, viešbučių, sanatorijų, poilsio namų, kaimo turizmo sodybų, kitų apgyvendinimo įstaigų veiklai.
LIETUVOJE 21 amžiaus pradžioje didžiausią ekonominę reikšmę turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, pramoninės įrangos, žemės nuoma. Kai kurių įmonių pagrindinė veikla yra automobilių, dviračių, sporto ir turizmo inventoriaus, filmų vaizdo įrašų, proginių drabužių ir kitų kilnojamųjų daiktų trumpalaikė (vartojimo) nuoma fiziniaqms asmenims. Nuomos sutartis gali būti terminuota ar neterminuota, bet jos terminas visais atvejais negali viršyti 100 metų. Jeigu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Neterminuotą nuomos sutartį kiekviena šalis gali bet kada nutraukti savo noru iš anksto įspėjusi kitą šalį prieš 1 mėnesį, o nuomojant nekilnojamąjį daiktą – prieš 3 mėnesius. Nuomos sutartys, sudarytos daugiu kaip 1 metų laikotarpiui, taip pat visos pastatų, statinių, įrenginių, žemės, transporto priemonių, vartojimo, įmonių, terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys turi būti sudaromos raštu.
2271