núometas, senovinis rankšluosčio pavidalo ištekėjusios moters galvos apdangalas. Ryšėtas daugelio Europos tautų moterų. Lietuvoje jau 11–12 amžiuje buvo ryšimas nuometas iš lininio dvinyčio audinio, papuoštas stikliniais karoliukais, žalvarinėmis įvijomis. 18–19 amžiuje jam daryti naudotas ploniausias ir gražiausias, dažnai daugianytis audinys (3–4 m ilgio, 0,5–0,7 m pločio), kurio galai buvo užaudžiami raudonų ir mėlynų medvilninių siūlų juostelėmis, užbaigiami pinikais. 19 amžiuje nuometų buvo ir iš pirktinio medvilninio audinio. Kartais turėjo beržo tošies, linų pluošto arba audinio lankelį. Buvo keli nuometo užrišimo būdai, dažniausiai buvo surišamas prie dešinio smilkinio. Ilgiausiai (iki 20 amžiaus pradžios) nuometą, kaip šventinį galvos apdangalą, dėvėjo šiaurės rytų aukštaitės (ypač kupiškėnės). Dabar nuometais kartais ryši etnografinių ansamblių ir kitų meno kolektyvų dalyvės.
aukštaitė su nuometu
398