núomonė, Europos Sąjungos antrinės teisės aktas. Nuomones leidžia Europos Sąjungos institucijos – Europos Parlamentas, Europos Komisija, Europos Teisingumo Teismas. Nuomonės, kaip ir rekomendacijos, nėra privalomos, valstybėms narėms jomis nurodoma siektini tikslai ar Europos Sąjungos institucijų požiūriai, pozicijos tam tikrais klausimais. Nuomonė skiriama valstybėms narėms, taip pat gali būti atsakymas į kitos institucijos paklausimą ar dokumentą. Nuomonė kartais reikalinga kaip procedūrinis žingsnis Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese, be kurio galutinis sprendimas negalioja. Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismo generalinis advokatas teikia nepriklausomą, rekomendacinio pobūdžio nuomonę, kuri Teismui padeda priimti galutinį sprendimą. Nuomonės dažnai cituojamos galutinėse išvadose. Europos Sąjungos Taryba, gavusi valstybės kandidatės oficialią paraišką įstoti į Europos Sąjungą, prašo Europos Komisijos parengti nuomonę dėl tos kandidatės pasirengimo narystei Europos Sąjungoje. Tokia nuomonė yra Europos Tarybos sprendimo (nebūtinai sutampančio su Europos Komisijos nuomone) dėl kandidatės priėmimo pagrindas. Pavyzdžiui, Europos Komisija savo nuomonėje dėl Graikijos priėmimo į Europos Sąjungą pabrėžė, kad Graikijos silpna ekonomika gali sukelti Europos Sąjungai didelių problemų, todėl siūlė atidėti narystės klausimo sprendimą. Vis dėlto Europos Taryba, vadovaudamasi politiniais ir saugumo motyvais bei siekdama kuo greičiau integruoti Graikiją į Vakarų saugumo bendruomenę ir konsoliduoti jos demokratiją, nepaisė Europos Komisijos nuomonės ir pradėjo su Graikija derybas dėl narystės. 1997 Europos Komisija paskelbė nuomonę, pagal kurią Lietuva dar nebuvo pasirengusi narystei Europos Sąjungoje, todėl derybos pradėtos tik 2000 (Lietuva įstojo 2004).
2271