núosėdos, vandenyje nusėdusi puri medžiaga, susidaranti vykstant fiziniams, cheminiams, biocheminiams ir biologiniams procesams atmosferos, hidrosferos, litosferos ir biosferos sąveikos zonoje.
Pagal susidarymo vietą skiriamos upinės, ežerinės, pelkinės, lagūninės, jūrinės, vandenyninės nuosėdos, pagal sudėtį ir kaupimosi pobūdį – klastinės (nuotrupinės, nuolaužinės), chemogeninės ir biogeninės; būna ir mišrios sudėties nuosėdos (pvz., chemobiogeninės). Klastinės nuosėdos susidaro iš vandenyje nusėdančių uolienų dūlėsių, ugnikalnių veiklos produktų, kosminių dulkių, chemogeninės – vykstant cheminei sedimentacijai, biogeninės – organizmų sekrecinei veiklai. Nuosėdų kaupimosi greitis priklauso nuo prinešamos medžiagos kiekio, dalelių sėdimo greičio, vandens dinamikos, druskingumo, klimato, organinių medžiagų arba gyvųjų organizmų kiekio, vandens telkinių dugno grimzdimo arba kilimo intensyvumo.
Piotr Bednarek / CC BY-SA 4.0
Veikiamos diagenezės nuosėdos konsoliduojasi, kietėja, cementuojasi, kristalizuojasi, dehidratuojasi; iš jų susidaro nuosėdinės uolienos.