nuoseklióji anãlizė, matematinės statistikos kryptis, nagrinėjanti tuos pačius objektus (statistines išvadas arba sprendimus) kaip ir klasikinė statistika (hipotezių tikrinimo kriterijai, parametrų įverčiai, pasikliautinieji intervalai ir kita), bet grindžiama šiek tiek skirtinga tų objektų samprata. Klasikinėje statistikoje statistinė išvada d priimama remiantis fiksuotu skaičiumi duomenų x1, ..., xn, laikomų nepriklausomais vienodai pasiskirsčiusiais atsitiktiniais dydžiais, taigi ji yra n kintamųjų funkcija d(x1, ..., xv). Nuosekliojoje analizėje duomenų skaičius nefiksuojamas: laikoma, kad kiekvienu momentu n gaunamas naujas duomenų vektorius xn ir tada galima arba jau padaryti išvadą, arba palaukti dar vieno duomenų vektoriaus. Šiuo atveju statistinė išvada yra d(x1, ..., xn) pavidalo funkcija; čia v – Markovo momentas – toks sveikaskaitis atsitiktinis dydis, kad su kiekvienu n įvykis {v = n} išreiškiamas x1, ..., xn. Nuosekliosios analizės plėtra prasidėjo, kai A. Waldas ištyrė nuoseklųjį paprastosios hipotezės su paprastąja alternatyva tikrinimo kriterijų ir įrodė, kad jis reikalauja gerokai mažesnio vidutinio duomenų skaičiaus negu optimalus klasikinis kriterijus, turintis tokias pat klaidingų išvadų tikimybes.
1502