núostatai, 15–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinių aktų tipas, teisinę galią įgaudavęs kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų Tarybos nutarimas.
Svarbesni: Laisvo žemės užrašymo apribojimas (1506), Teisėjų atlyginimo nustatymas (1509), Valstybės išdavikų turto konfiskavimas (1509), Našlių dovio apribojimas (1509), Bajorystės įrodymas (1522).
Pradėjus veikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimui (16 a. pradžia), ypač po 1548 didžiojo kunigaikščio susitarimo su Ponų Taryba, svarbesnę reikšmę ėmė įgauti aktų tipas (jiems pritardavo Seimas), vadinamas senąja baltarusių kalba uchvala, lotyniškai laudum. Buvo išskirta valdovo asmeninė nuosavybė, nuostatai įgavo ūkinių instrukcijų pobūdį (žymiausios – 1557 Valakų reformos). 1564 Bielsko privilegijai ir 1566 Antrajam Lietuvos Statutui įtvirtinus Seimo įstatymų leidžiamąsias prerogatyvas, nuostatai galutinai virto stambiųjų žemvaldžių administracinėmis ir ūkinėmis instrukcijomis.
683