Nuostatniai rãštai (rus. Ustavnye gramoty), per 1861 Rusijos imperijos valstiečių reformą dvarininkų sudaryti dokumentai, nustatantys valstiečių skirtinės žemės sklypo dydį ir prievoles už jo naudojimą. Iš pradžių buvo sudarinėjami laikiniesiems prievolininkams, pagal 1863 07 08 (06 26) nuostatus – ir dalinių žemių valstiečiams. Įsigaliodavo taikos tarpininko sprendimu (ir tada, kai valstiečiai jiems nepritardavo). Iš 1861–62 sudarytų 95 000 Nuostatinių raštų iki 1863 įsigaliojo 73 000, iš jų 36 000 buvo pasirašyti valstiečių. 1864 pradžioje Nuostatinius raštus sudarinėti nustota.
Vilniaus gubernijoje iki 1863 01 13 Nuostatiniai raštai buvo sudaryti 61,4 %, Kauno gubernijoje – 54,6 % valstiečių; juos pasirašė atitinkamai 9,7 % ir 6 % valstiečių. Pagal Nuostatinius raštus, Vilniaus gubernijoje piniginė duoklė buvo nustatyta 19,8 %, Kauno gubernijoje – 70,8 % valstiečių. Kiti turėjo eiti lažą. 1863 įvedus privalomą žemės išpirkimą Nuostatiniai raštai Lietuvoje nustojo galios.