nuostovióji bsena, stacionarióji bsena, fizikinės mikroskopinės arba makroskopinės sistemos būsena, kai ją apibūdinantys dydžiai nekinta laiko atžvilgiu. Pvz., materialaus kūno statinės pusiausvyros būsena; nuolatinės elektros srovės ir per laiką nekintančio elektros krūvio sukurto elektromagnetinio lauko būsena; makroskopinės sistemos pusiausviroji arba nepusiausviroji būsena, kai jos laikinį pastovumą palaiko besikeičiančios išorinės sąlygos, kvantinės sistemos būsena, apibūdinama apibrėžta energijos verte ir nuo laiko nepriklausančiu būsenos funkcijos modulio kvadratu. Būsena vadinama kvazinuostoviąja, jeigu sąlygos, kuriomis yra sistema, taip mažai skiriasi nuo nuostoviosios būsenos sąlygų, jog nedideliame laiko intervale būseną galima laikyti artima nuostoviąja būsena, pvz., judančių krūvių sukurto elektromagnetinio lauko būsena, kai krūvių judėjimo greitis gerokai mažesnis už lauko sklidimo greitį; kvantinės sistemos sužadintoji būsena, kai savaiminio šuolio į žemesnės energijos būsenas tikimybė labai maža. Reali sistema nuolat veikiama tam tikrų trikdžių (eksperimentu neapčiuopiamų aplinkos pokyčių, vidinių fliuktuacijų), išvedančių sistemą iš nuostoviosios būsenos. Sistemos reakciją į šiuos trikdžius tiria nuostoviosios būsenos stabilumo teorija.
2469