nuotėkiniai vėjai

nuotėkniai vjai, katabãtiniai vjai, nuožulniais paviršiais srūvančios oro tėkmės. Susidaro kalnuose dėl oro tankio ir temperatūros skirtumų tarp viršutinių ir apatinių slėnio ar šlaito dalių. Nusileidžianti oro tėkmė būna 10–100 m storio; jos temperatūra žemesnė nei aplinkinio oro tame pačiame aukštyje (paklotinis paviršius atvėsina virš jo esantį orą). Šaltas oras ima judėti šlaitu žemyn dėl tėkmėje susidarančios hidrostatinio slėgio jėgos. Kuo didesni tėkmės ir aplinkinio oro temperatūros ir tankio skirtumai, kuo didesnis šlaito polinkis, kuo labiau sutampa horizontalaus slėgio gradiento kryptis su šlaito nuolydžio kryptimi, tuo didesnis nuotėkinio vėjo greitis. Dėl trinties didžiausias vėjo greitis būna ne prie žemės paviršiaus, bet kelių, keliasdešimties metrų aukštyje. Kalnų slėniuose naktimis pučia šlaitų nuotėkiniai vėjai. Naktį atvėsęs oras nuo šlaitų ir slėnių viršutinių dalių leidžiasi žemyn, dieną įšilęs oras kyla aukštyn. Šių oro tėkmių greitis naktį apie 2 m/s, dieną 3–5 m/s. Ledynų nuotėkiniai vėjai pučia visą parą virš ledyno jo žemėjimo kryptimi (pvz., bora). Kyla kai virš ledyno oras atšąla, padidėja jo tankis ir dėl sunkio jėgos nuo apledėjusių viršūnių ir šlaitų ima leistis žemyn. Stipriausi nakties pradžioje, kai saulei nusileidus žemės paviršius ir oras vėsta greičiausiai. Kalnuose ledynų vėjas apima ploną (iki 10 m storio) pažemio sluoksnį. Greitis iki 10–15 m/s. Leisdamasis oras adiabatiškai šyla, bet lieka šaltesnis už aukščiau esančių sluoksnių orą. Grenlandijoje ir Antarktidoje nuotėkiniai vėjai stipresni, nes pučia nuo aukštai iškilusių centrinių dalių pakrančių link, apima storesnį (iki 100–200 m) sluoksnį; greitis iki 15–25 m/s. Kai barinio gradiento kryptis sutampa su ledyno polinkio kryptimi, vėjo greitis padidėja iki 30–40 m/s, Antarktidos pakrantėse vėjo gūsiai būna iki 60–90 m/s. Prie nuotėkinių vėjų priskiriamas ir fenas.

1163