nuotėkis

núotėkis, vandens kiekis, nutekantis iš tam tikro sausumos ploto (baseino) paviršiumi ir po žeme per tam tikrą laiką. Vienas vandens balanso elementų. Nuotėkio dydis daugiausia priklauso nuo klimato (kritulių kiekio ir jų pasiskirstymo sezonais, garavimo, temperatūros); turi įtakos ir baseino paviršiaus nuolydis, dirvožemis, augalija. Jis reiškiamas nuotėkio tūriu (kubiniais metrais arba kubiniais kilometrais išreikštas vandens kiekis, nutekantis iš baseino per tam tikrą laiką, pvz., per metus), vandens sluoksniu (nuotėkio tūrio, tolygiai paskirstyto visame baseine, sluoksnio storis reiškiamas milimetrais), vidutiniu debitu (nuotėkio tūris per tam tikrą laiką, padalytas iš sekundžių skaičiaus per tą laiką; reiškiamas kubiniais metrais per sekundę), nuotėkio moduliu (vidutinis debitas, padalytas iš baseino ploto; reiškiamas litrais per sekundę iš kvadratinio kilometro). Laiko atžvilgiu nuotėkis skirstomas į metinį, sezoninį, mėnesinį ir paros. Būna ir cikliškų daugiamečių nuotėkio svyravimų. Upių nuotėkį galima reguliuoti. Kai upe vandens nuteka daugiau, negu reikia, vanduo kaupiamas tvenkiniuose; kai upė nusenka, ji papildoma vandeniu iš tvenkinių. Vidutinio klimato šalims ypač būdingas sezoninis nuotėkis: pavasarį vanduo kaupiamas, vasarą – naudojamas.

Visų pasaulio upių nuotėkio į vandenyną tūris vidutiniškai 46 850 km³ per metus, Europos upių – 3210 km³, arba 7 % pasaulinio nuotėkio, Lietuvos upių 26,0 km³ per metus. Vandeningiausios pasaulio upės Amazonės (lentelė) vidutinis nuotėkis yra 6930, Nemuno – 22,1 km³ per metus. Per metus su vandeniu į Pasaulinį vandenyną patenka 15,7 mlrd. t nešmenų; nuo sausumos paviršiaus per metus nuplaunama ir nunešama į vandenyną vidutiniškai 0,1 mm storio žemės sluoksnis, arba apie 150 t iš 1 kvadratinio kilometro.

1039